Skonio ir grožio gentis

Šios genties skonis gali būti nuostabus iki ašarų, o grožis apskritai savitas. „Apskritai“ – nes daugumos rūšių žiedynai yra apskriti, rutuliški. Taigi, apie ką mes kalbame? Apie česnakus ir patikėkite, sakydami, jog tai yra grožis, neapsirinkame.

Truputėlis mokslo
Lotyniškas genties pavadinimas – Allium. Jai priklauso svogūnai, česnakai, porai – visos šios nuo seniausių laikų gerai žinomos daržovės, kurios yra tarsi atskiros grupės genties viduje. Tiesa, kartais jų ribas nubrėžti yra nelengva. Štai mūsų promočiučių augintas tribulis vadinamas laiškiniu česnaku. O kas jis yra iš tiesų – česnakas ar svogūnas? Arba Lietuvoje dar mažai žinomas „dramblinis“ česnakas – jo galvutė ir skiltelės kaip žieminio česnako, tik milžiniškos. O skonis primena ne tik česnaką, bet ir porą; augalas taip pat panašus ir į česnaką, ir į porą. Mokyti žmonės jį ir vadina gausiažiedžiu poru…
Asortimentas nuolat plečiasi: svogūnai – viengalviai balti, raudoni, geltoni, daugializdžiai, laiškiniai, narcizalapiai, šalotai, žieminiai; česnakai – laiškiniai, žieminiai, vasariniai, „drambliniai“…

…Ir medicinos
Daržovės, turinčios eterinių aliejų, fitoncidų, vitaminų ir mikroelementų, jau senovės Graikijoje buvo naudojamos ne tik maistui, bet ir gydyti. Baktericidinės, priešmikrobinės ir priešgrybelinės savybės, veiksminga priemonė nuo žarnyno parazitų – juk tai aktualu ir šiais laikais. Juolab kad šiuos „vaistus“, kuriais paskaniname įvairius patiekalus, dažnas gali užsiauginti pats savo darže. Žinia, pilna burna jų nekirsi – ne kiekvienam skrandžiui ir kepenims tai tinka. Visur būtinas saikas. Tačiau nors viena skiltelė česnako per dieną tikrai praverstų – toks kiekis nei skrandį sudirgins, nei aplinkinius išvaikys.

Saugomos gėlės
Didelėje gentyje būna pačių įvairiausių individų. Pradėjome šnekėti apie česnakus daržoves, bet juk didžioji česnakų botaninių rūšių dalis auginama kaip gėlės. Vėlgi, ne be „tarpinių variantų“ – kai kurios rūšys ir gražios, ir skanios, naudojamos salotoms, kaip prieskoniai arba netgi homeopatijoje.
Ūksmingą sodo ar gėlyno vietą papuošia meškinio česnako kupsteliai – tai dekoratyvus pavėsio augalas, gegužės pradžioje pražystantis daugybe baltų žvaigždiškų žiedelių. Vartojamas kaip maistas ir vaistas, žinomas nuo Vakarų Europos iki Sibiro, ir beveik visur gana retas ir saugomas. Meškinis česnakas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, skinti jį griežtai draudžiama. Visa laimė, kad šią botaninę rūšį jau daug metų kaip kultūrinį augalą daugina ir platina gėlininkai, todėl meškinio česnako sodmenų galima įsigyti nenuskriaudžiant gamtos.

Dailūs nykštukai ir įspūdingi milžinai
Gausioje česnakų gentyje yra ir dailių nykštukų, ir galingų milžinų. Jei norite papuošti gėlyną arba alpinariumą nedideliais dailiais augalėliais, labai tiks karatavinis česnakas. Tai maždaug 25–30 cm aukščio gėlė plačiais pilkais lapais ir 10–12 cm skersmens rutuliškais žiedynais. Yra formų rausvais, baltais ir avietiniais žiedais.
Jei reikia kitokios spalvos – jūsų gėlyną pagyvins neaukštas geltonžiedis Allium molly arba grakštus mėlynasis česnakas A. caeruleum.
O gal trūksta kažko galingesnio – aukšto, stambiais žiedais? Nuostabūs akcentai vejoje ir gėlyne – aukštaūgiai gigantiškieji ir pakistaniniai česnakai. Balti, rožiniai, alyviniai ir purpuriniai žiedynai – iki 20 cm
skersmens rutuliai; galingi pusantro metro stiebai, platūs žali lapai – tai tikras grožis pavasarį ir vasaros pradžioje.
Tiesa, birželio pabaigoje tų grožybių nebeliks. Lapai nugelsta, stiebai brandina sėklas; česnakai ilsisi laukdami kito pavasario. Tuomet jų svogūnėlius galima iškasti arba palikti žemėje nors ir keleriems metams – kasmet iškasinėti nebūtina. Virš jų arba vietoj jų galime pasodinti visą vasarą žydinčių vienmečių gėlių. Peržydėjusius žiedynus galima išsyk išpjauti. Bus dviguba nauda – kai augalams nereikės brandinti sėklų, užaugs stambesni svogūnėliai, o pačius nupjautus žiedynus galima panaudoti sausoms puokštėms.

Vidutinio ūgio gražuoliai
Paminėjome česnakus nykštukus ir „krepšininkus“, bet ne deficitas ir vidutinio ūgio gražuoliai. 60 cm, 70 cm ar truputį aukštesni – šioje gentyje yra visko, ko tik kam nors reikia. Jei ko nors ir nebuvo – selekcininkai prikūrė tarprūšinių hibridų. Vienas iš tokių – česnakas ‘Globus’, tikėtinas karatavinio ir pakistaninio česnakų hibridas. Lapai pilki, žiedynai stambūs, ūgis vidutinis. Sterilus, sėklomis nesidaugina…
Labai artimi česnakams augalai – nektaroskordumai. Tai irgi česnakai. Jie kvepia, kaip česnakai, visu kuo labai panašūs į jau minėtas rūšis ir netgi dar visai neseniai buvo priskiriami tai pačiai Allium genčiai. Bet yra ir tokių skirtumų, dėl kurių mokslininkai nusprendė išskirti atskirą Nectaroscordum gentį. Pagrindinis požymis – dailūs žiedeliai plačiais žiedlapiais. Painiava sistematikoje: Allium siculum, Allium bulgaricum, Nectaroscordum bulgaricum, Nectaroscordum siculum – visa tai yra vienas ir tas pats augalas. Visai kas kita – Nectaroscordum tripedale. Tai retas, tik Armėnijoje natūraliai augantis endemikas, „emigravęs“ ir į Lietuvos gėlynus.

Sodinsime spalį
Česnakai nereiklūs dirvožemiui. Dėl stipraus specifinio skonio jie nelabai mėgstami kenkėjų. Augalai medingi, jų žiedus noriai lanko bitės. Svogūnėlius itin retai graužia pelės ar pelėnai ir netgi žiurkės paragauja jų nebent iš bado. Iškastus svogūnėlius per vasarą sandėliuoti reikia vėsioje patalpoje – daugumos rūšių dengiamasis lukštas yra itin plonas. Jei pavėlavote iškasti, dažnai rasite ir išvis „plikus“ svogūnėlius. Šilumoje jie netenka daug drėgmės, o apdžiūvę yra mažiau gyvybingi ir augs bei žydės prasčiau. Sodiname česnakus spalio antroje pusėje.

Dauginimas pareikalaus kantrybės
Jei sugalvojote, kad galėtumėte patys pasidauginti česnakų, jums teks susidurti su keliais iššūkiais. Nors įvairių česnakų dauginimas nesudėtingas, tačiau tai lėtas procesas. Sparčiai priveisia palikuonių nebent – mėlynžiedžiai česnakai.
Kai kurios rūšys per sezoną prie pagrindinio svogūno užaugina 1–3 „vaikučius“, iš kurių per porą metų galima išauginti žydinčius augalus. Dalies rūšių svogūnas pasidalija į du atskirus, bet „vaikučių“ nebūna išvis.
Išskyrus kai kuriuos sterilius tarprūšinius hibridus, beveik visi dekoratyviniai česnakai subrandina nemažai sėklų. Iš jų galima užsiauginti daug naujų augalų.
Tačiau jei gėlyne auga kelios tuo pačiu metu žydinčios česnakų rūšys, nelabai aišku, kas iš tų sėklų išaugs. Kai kurios rūšys nesunkiai kryžminasi tarpusavyje, ir visai neaišku, kur lakiojo darbščiosios bitės… Sėjinukai gali būti patys įvairiausi: skiriasi lapų plotis, atspalvis, forma, varijuoja žiedynų dydis ir stiebų aukštis, žiedų spalva, žydėjimo ankstyvumas. Atsiranda netgi albinosų visai baltais žiedais.

Susikurkite savo… veislę
Kiekvienoje problemoje slypi galimybė. Taip ir šiuo atveju. Nes susikryžminę česnakai yra puiki medžiaga dekoratyvinių veislių kūrybai – tereikia atrinkti įdomiausias ir gražiausias sėjinukų formas ir toliau dauginti jas vegetatyviškai. Reikia tik kantrybės, kantrybės, kantrybės…
Juk iš sėklų auginami česnakai pražysta tik 6–8 metais. Kad atrinktą sėjinuką padaugintumėte vegetatyviškai – „vaikučiais“, svogūnėliais – reikės dar tiek pat laiko. Iš viso bus 12–15 metelių. Neprabėgs nė du dešimtmečiai, ir turėsite kažką originalaus, ko neturi niekas. Skonio ir grožio gentyje naujienos gimsta lėtai…

Antanas Markevičius