Sudėlioti Lietuvos atkūrimo šimtmečio agrariniai akcentai

Valstybinė Lietuvos Respublikos šimtmečio minėjimo programa sukasi kaip apatinė girnapusė, todėl „Ūkininko patarėjo“ redakcija ėmėsi iniciatyvos, kad žemdirbiška visuomenė tinkamai pasitiktų istorinį jubiliejų. Vakar baigtas dar vienas „Ūkininko patarėjo“ idėjų konkursas „Ūkiškas valstybės šimtmetis“. Kovo mėnesį ,„Ūkininko patarėjo“ redakcija ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pakvietė visuomenę siūlyti, kaip tinkamai įamžinti kaimo ir žemės ūkio reikšmę kitąmet jubiliejų švęsiančiai Lietuvos Respublikai. Autoritetinga vertinimo komisija nusprendė, kad habilituoto biomedicinos (agrarinių mokslų) daktaro, zootechniko vilniečio Algirdo Banio ir Joniškio r. „Sidabrės“ laikraščio reporterės Birutės Čižienės šimtmečio agrarinių akcentų idėjos pačios įdomiausios. Dr. A. Banio sumanymas – pagerbti buvusių žemės ūkio ministrų, nukentėjusių nuo stalininio ir hitlerinio teroro, atminimą, prisiminti „laimingąją kartą“ – gimusius ir užaugusius kaime Lietuvos piliečius, kurie šventė Nepriklausomybės dvidešimtmetį 1938 m. ir minės šimtmetį 2018 m. „Ūkininko patarėjo“ vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas ir informacijos skyriaus vedėjas Arnoldas Aleksandravičius Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos bei Žemės ūkio senjorų klubo garbės pirmininkui A. Baniui įteikė vertingą ŽŪM prizą – albumą „Lietuvos tautinis paveldas. Tradiciniai amatai“. B. Čižienei prizas bus išsiųstas paštu. Po ceremonijos užsimezgė labai įdomus pokalbis su laureatu. A. Banys domisi Lietuvos žemės ūkio ir gimtojo Anykš- čių r. Kilėviškių kaimo istorija, rašo atsiminimus, turi tvirtą požiūrį į šiandienę žemės ūkio politiką, kritikuoja veikėjus, kurie nori per dešimtmetį išvesti naują „lietuviškų“ jojamųjų arklių veislę, nors per tiek laiko nebent vištų ar ančių veisles galima sukurti. A. Banys šmaikštauja, kad 1918 m. vasario 16-oji buvo brandus vynas, o 1990 m. kovo 11-oji – jaunas, žalias.

„ŪP“ fotoinformacija