Tinkamai supurenta dirva – daugiau naudos ūkininkui

Sudėtingesnės pavasario sąlygos verčia ūkininkus prisiminti nuo seno pasėlių laukuose naudojamas akėčias. Dar anksčiau šią techniką yra iš naujo atradę ir ekologinių ūkių savininkai. Dirvas purenantys ūkininkai įsitikina, kad augalai už tai atsidėkoja ankstyva žaluma ir, žinoma, didesniais derliais.

„Šį pavasarį dirvoje buvo per daug drėgmės, ypač daubose, kur dirvos paviršiaus reljefas nelygus. Dalis ūkininkų šią problemą bandė spręsti purenimu, iš giliau pakeldami į viršų drėgnesnį dirvos sluoksnį. Jam pradžiūvus, galėjo važiuoti į laukus su sėjamosiomis. Viena vertus, tai sudarė galimybę dirbti, bet kita vertus, iškėlus į paviršių drėgnesnę dirvą susidarė grumstų – tai apsunkino augalų dygimą. Be to, palijus, tokios drėgnos dirvos paviršiuje susidarė 5–8 milimetrų pluta, kuri trukdo javams dygti“, – į 2017 metų pavasario sąlygas Lietuvoje atkreipia dėmesį žemės ūkio technika bei sėklomis Baltijos šalyse prekiaujančios bendrovės „Dotnuva Baltic“ produktų vadybininkas Valentinas Bogačiovas.

Anot jo, ne vienas ūkininkas pastebi: sudygo, bet tik dalis javų, o patikrinus – matyti, kad dalis daigų pasistiepė iki plutos ir neturi jėgų prasikalti pro ją į viršų. Jei pluta nustumiama, daigai lenda į viršų ir netrukus sužaliuoja.

„Dabar, kai nusistovėjo sausi orai ir tokie žada išsilaikyti iki birželio pradžios, ir vėl iškilo dirvos purenimo poreikis. Ant drėgnos dirvos – pluta, kuri ima skilinėti, o pro tuos plyšius labai greitai išgaruoja augalams, ypač vasarojui, reikalinga  drėgmė. Šį garavimą galima sustabdyti supurenus dirvą“, – aiškina V. Bogačiovas.

Bendrovės specialistas įvardija ir gero purenimo veiksnius:

  1. Augalo išsivystymo fazė. Geriausias laikas purenti dirvą yra po sėjos iki sudygimo. Purenant šiuo metu ne tik pagerinama dirvos struktūra, bet ir sunaikinamos piktžolės. Kadangi sėjame 3–5 centimetrų gylyje, o akėjame 1,5–2 cm gylyje, šis laikas purenti yra idealus. Kitas purenimui geras laikas – kai javai pradeda krūmytis ir jau turi 3–5 lapelius. Šis laikas trunka tol, kol augalai nepasiekia akėčių rėmo – jų aukštis apytikriai yra iki 15 cm.
  2. Akėtvirbalių pastatymo kampas. Anot V. Bogačiovo, norint pasiekti geresnį purenimo efektyvumą, reikėtų atkreipti dėmesį į tinkamą akėtvirbalių pastatymo kampą. Jis parenkamas akėjimo metu konkrečiomis dirvos sąlygomis.
  3. Važiavimo greitis akėjant. „Skirtingas efektas bus, ar važiuosime 4–5 kilometrų per valandą greičiu, ar, tarkime, 10–12 kilometrų per valandą. Jei važiuosime dideliu greičiu, dirvos pluta lūš dideliais gabalais, gali būti, kad vieną kitą augalą išrausime, jei važiuosime lėčiau – augalams bus saugiau. Kaip ir akėtvirbalių pastatymo kampą, taip ir greitį reikia parinkti konkrečiai stebint lauką akėjimo metu“, – pataria V. Bogačiovas.

Bendrovės atstovas tai pat pastebi, kad dirvos purenimas ne atsitiktinai kartais vadinamas sausu laistymu. Purenant susidarę grumsteliai net ir labai sausu oru palaiko drėgmę, kuri garuoja iš gilesnių dirvos sluoksnių. Kiekvieno grumstelio apačia yra šaltesnė už įkaitusį viršutinį šoną, tad apačioje kondensuojasi drėgmė. Šis nedidelis drėgmės kiekis padeda augalui išgyventi sausąjį laikotarpį.

Šiuolaikinės akėčios, anot „Dotnuva Baltic“ specialisto, yra pritaikytos dirvai sunkesnėmis klimato ar reljefo sąlygomis bei tokiems jautresniems augalams, kaip, tarkime, sojos. Vienos tokių yra lengvesnėms dirvoms skirtos akėčios „Aerostar Rotation“, kuriomis galime prabadyti viršutinį dirvos sluoksnį. Jos ypač aktualios, kai reikia padėti iš po dirvos plutos prasikalti cukrinių runkelių daigams. Sunkesnėms dirvoms skirtos „Rotary Star“ akėčios ir panašios. Abiejų jų savybė – net daugybė smailių akėtvirbalių nepažeidžia augalų. Todėl ūkininkai gali nebijoti akėdami pakenkti pasėliams.

„Akėjimas buvo svarbus, kai dar nebuvo įprasta naudoti tiek daug įvairių cheminių priemonių, kurias nupurškus akėti netikslinga. Pradėjus kurtis ekologiniams ūkiams, akėjimas vėl tapo aktualus. Rinkoje atsirado akėčių su ilgesniais akėtvirbaliais paklausa. Pastaruoju metu akėčių naudą pradėjo atrasti ir didesnieji ūkiai. Ūkininkai suprato, kad dirvos purenimas padeda sulaikyti drėgmę dirvoje ar net geriau įterpti trąšas. Žinoma, netinkamas laikas akėti, jei pasėlius, pavyzdžiui, žirnius, nupurškėme herbicidais, kurie stabdo piktžolių augimą – gali nelikti herbicidų efekto“, – sako V. Bogačiovas.