Trijų ūkių puošmena – galiūnai arkliai

Radviliškio rajono Polekėlės kaime gyvenantis ūkininkas Eugenijus Miselis bei du jo sūnūs Ramūnas ir Martynas, pasukę tėvo pramintu keliu ir pasirinkę ūkininko kelią, yra dideli arklių mylėtojai. Trijų Miselių ūkių vizitinė kortelė – Lietuvos sunkiųjų arklių veislinė banda, kurioje dabar yra keturiolika arklių, tarp jų strikinėja du kumeliukai. Dobilienoje ramiai vaikštantiems arkliams ūkio šeimininkas atvežė vasaros lauktuvių – kibirą agurkų, didelių moliūgų. Trys Miselių augalininkystės ūkiai augina kviečių, miežių, žirnių, pupų, rapsų.

Iš Šiaulių sugrįžo į gimtinę

Ūkininkauti E. Miselis pradėjo 1994 metais, kai iš Šiaulių sugrįžo į savo gimtinę, esančią Radviliškio r. Acokavų kaime. Jis buvo baigęs tuometę Lietuvos žemės ūkio akademiją, kurioje įgijo inžinieriaus-mechaniko specialybę. Šiauliuose su šeima gyveno 20 metų, dirbo vienoje firmoje vyr. inžinieriumi.

Miselių šeima su trimis vaikais įsikūrė Acokavų kaime pas Eugenijaus tėvus. Paskui Polekėlėje didelei šeimai pastatė erdvų gyvenamąjį namą. Dabar sėkmingai ūkininkaujantis E. Miselis pasakojo, kad pradžia buvo nelengva, reikėjo pakeisti kvalifikaciją, semtis agronomijos žinių, perprasti to meto žemės ūkio problemas ir ypatumus. Jis paveldėjo 3 ha senelio žemės, dar 34 ha įsigijo pagal Valstiečio ūkio įstatymą. Kiek leido galimybės, kasmet stengėsi padidinti dirbamosios žemės plotus. Aplinkui daug stiprių augalininkystės ūkių, dabar jau nebėra laisvų laukų.

Iš miesto atsikėlusiam E. Miseliui patiko imtis ūkininkavimo, dirbti žemę, auginti grūdines kultūras, pradžioje dar pabandė ir uogų auginti. Jis sakė, kad kaime gimusiam ir sodžiuje užaugusiam žmogui žemė kvepia. Dirbdamas įgijo patirties, tapo ir savo ūkio agronomu, ir vadybininku, ir tiekėju. Dabar turi rimtus pagalbininkus – du darbščius sūnus. Trijų ūkių centras yra Polekėlėje. Už pajus E. Miselis įsigijo keturis senus ūkinius pastatus. Prezidento A. Smetonos laikais šie statiniai priklausė į atsargą išėjusiam Lietuvos kariuomenės generolui Povilui Plechavičiui. Generolas Sedoje turėjo malūną, o Polekėlėje turėjo nemažą ūkį, kuris buvo pavyzdingas, trobesiai buvo tvarkingi, didžiulis sodas išpuoselėtas. Netoli P. Plechavičiaus sodybos buvo geležinkelio stotis, kurioje sustodavo traukiniai. Generolas atvažiuodavo savo svečių pasitikti pasikinkęs arklį. Pasodinęs svečius į vežimą gražia medžių alėja parsiveždavo juos į namus. Jo žmona buvo vokiečių tautybės, šeimoje augo trys vaikai, kurie mokėsi Šiauliuose.

Natūrinis šeimos ūkis

Šauni ūkininkų Miselių dinastija: Polekėlėje ūkininkauja tėvas Eugenijus bei du jo sūnūs – Ramūnas ir Martynas. Tėvas deklaruoja 100 ha, Ramūnas – 60 ha, o Martynas turi 40 ha. Šeimai priklauso dar 27 ha miško. Augina grūdines ir ankštines kultūras bei rapsus, dar turi veislinių arklių bandą, kuria dabar rūpinasi Ramūnas. Ūkyje talkina ir žentas Gytis, kuris dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Jis išveža parduoti prekybai paruoštus trijų ūkių grūdus. Tėvas yra darnios komandos vadovas, trijų ūkių vadybininkas, Ramūnas atsakingas už žemės dirbimą, rūpinasi trąšomis, o Martynas yra mechanizatorius, remontuoja visą trijų ūkių techniką. Ūkininkai Miseliai savo laukuose užaugina neblogą grūdinių, ankštinių kultūrų ir rapsų derlių. Šias metais gerai byrėjo rapsai – po 4t/ha.

,,Esame draugiškas, vieningas šeimos ūkis. Tiksliau tiktų vadinti taip: natūrinis Miselių ūkis. Nors yra registruoti trys atskiri ūkiai, atskiros žemės valdos, bet dirbame kartu, vienas kitam padedame, turime vieną gamybos bazę. Žemė mus maitina – didelei šeimynai užtenka pragyventi, mes gyvename vidutiniškai, bet esame patenkinti, kad galime būti savo ūkių šeimininkai, visi turime darbo, skųstis būtų nepadoru“, – kalbėjo E. Miselis. Gana didelė trijų ūkių gamybos bazei skirta teritorija, kurioje be istorinių pastatų yra technikos garažas, du grūdų bokštai, grūdų valymo įrengimai.

Polekėlėje yra ne tik ūkio centras, šiame kaime gyvena visi ūkininkai Miseliai: Ramūnas su šeima yra įsikūręs atskirai, o kartu su tėvais erdviame, prieš 12 metų statytame name vietos užtenka dukros Dovilės šeimai ir kol kas viengungiui Martynui.

Arkliai – ir grožiui, ir veislei

Ūkininkas E. Miselis pasakojo, kad jam nuo pat mažumės patiko arkliai. Jo tėvas dirbo tuomečio kolūkio fermoje, turėjo darbinį arklį pašarams vežioti, mama prižiūrėjo veršelius. Ūkininkas džiaugiasi, kad prieraišumas arkliams jį lydi visą gyvenimą. Tik pradėjęs ūkininkauti jis pradėjo laikyti keletą arklių, turėjo parodose įvertintą galiūną Čiobrelį. Jam nepaprastai patiko Lietuvos sunkiųjų arklių veislės dideli gražuoliai.

Dabar jaunajam ūkininkui Ramūnui priklauso Lietuvos sunkiųjų veislinių arklių banda. Išskirtinio grožio kumelė Lelija yra šios bandos pradininkė. Lietuvos sunkiųjų veislės arklius Ramūnas laiko ir grožiui, ir veislei, dalyvauja įvairiose veislinių gyvūnų parodose. Arklidės yra istorinius laikus menančioje senojoje arklidėje, dalį arklių laiko senojoje daržinėje. Toje vietoje, kur tarpukariu buvo generolo P. Plechavičiaus išpuoselėtas sodas, ūkininkai Miseliai iškasė didelį tvenkinį, prileis žuvies, sutvarkys aplinką ir įrengs jaukią poilsio ir atokvėpio vietą.

Kartu su ūkininkais E. ir R. Miseliais ėjome į ganyklą pasigrožėti jų arkliais. Tik išgirdę šeimininkų balsus dideliais žingsniais iš kito ganyklos krašto atžygiavo beveik po toną sveriantys galiūnai, iš paskos atšuoliavo du kumeliukai. Eržilas Lazeris – reto grožio arklys, veislinių gyvūnų parodoje pelnęs II vietą. Ramūnas sakė, kad jo tikslas – populiarinti Lietuvos sunkiųjų arklių veislę, skatinti sodiečius laikyti nors po keletą gražuolių arklių, kurie yra puikūs pagalbininkai ūkyje, o kartu ir sodybos puošmena, be to, vaikams yra puikios gamtos pamokos – gali arklį paglostyti, juo pasidžiaugti, pabūti gamtoje.

Nuo 2014 m. jaunasis ūkininkas R. Miselis aktyviai dalyvauja nykstančių veislinių gyvūnų išsaugojimo programoje. Ramūnui apmaudu, kad išmokos Lietuvos sunkiųjų veislės arkliams išlaikyti skiriamos tik simbolinės, o štai iš užsienio atvežtiems sportiniams žirgams išlaikyti jos keleriopai didesnės. Pasak Ramūno, arkliai yra brangus pomėgis, reikia nemažų investicijų, o grynojo pelno iš jų nedaug. Vienam Lietuvos sunkiųjų arklių veislės arkliui metams yra skiriama tik 200 Eur išmoka. Tai – simbolinė parama, prasitarė jaunasis ūkininkas. ,,Iš patriotizmo auginu arklius“, – tokia jo tvirta nuostata. Ramūnas Kauno kolegijoje yra baigęs žemės ūkio komercijos ir vadybos studijas, be to, jis yra diplomuotas bitininkas. Po visų ūkio darbų ūkininkas dažnai išsiruošia į žvejybą. Tai geriausias būdas atsikvėpti po ūkio darbų, pasigrožėti gamta.

Kol kas viengungis Martynas turi kitokių pomėgių: jis ne tik ūkio techniką sugeba remontuoti, bet ir įdomius metalo dirbinius sodybos aplinkai papuošti sukuria. Jo specialybė yra stalius-baldininkas.

Aldona SIREIKIENĖ

ŪP korespondentė