Ukrainos revoliucija nutolino ES biodegalų perversmą

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

Prieš porą metų Briuselis prakalbo apie esminę Europos Sąjungos biodegalų politikos permainą. Kai kurie Europos Komisijos nariai ir europarlamentarai pradėjo raginti Bendrijos šalis iš maistinių ir pašarinių kultūrų (kviečių, rapsų, cukranendrių, bulvių) gaminti vos 5 proc. reikalingų degalų (perpus mažiau, nei pagal ankstesnes europines direktyvas buvo įsipareigota), o kitą reikalingą degalų kiekį patarinėjo išgauti iš organinių atliekų (šiukšlių ar dumblių) arba ieškoti įvairesnių „žaliųjų alternatyvų“ (pavyzdžiui, automobilių varikliams pritaikyti vandenilį). Tokie planai grasino sužlugdyti Lietuvos bioetanolio, biodyzelino gamintojus, kurie dešimtis milijonų litų išleido technologijoms, pritaikytoms biodegalus gaminti „iš duonos ir aliejaus“. Ypatingu euroatlantiniu uolumu garsėjantys mūsų politikai naująją Europarlamento bei ES Tarybos biodegalų ir skystųjų bioproduktų direktyvą buvo užsimoję patvirtinti Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, 2013-ųjų antrąjį pusmetį, tačiau įstrigusios Rytų partnerystės rūpesčiai ir naujoji Ukrainos revoliucija privertė atidėti biodegalų politikos perversmą iki Europos Parlamento rinkimų.
Ekspertai, valstybės tarnautojai ir žemdirbiai „Ūkininko patarėjui“ teigia, kad net kalbos apie radikalią atsinaujinančios energetikos reformą atsiliepė rapsų kainoms, sumažino Lietuvoje aliejinių ir kitų energetinių augalų plotus.

Pritilo ir moralistai
„Tai buvo tik projektai, garsiai išsakytos mintys. Net ne visa Europos Komisija (EK) taip galvojo, o tik keli eurokomisarai, pavyzdžiui, EK narys, atsakingas už energetiką, vokietis Güntheris Oettingeris. Bet ir jis vėliau persigalvojo, sutiko padidinti „maistinių” biodegalų dalį iki 6-7 procentų. Nes paprasčiausiai nėra pigių, efektyvių technologijų perdirbti vandenilį ir dumblą į vadinamuosius „trečiosios kartos” degalus (dar mažiau aplinką teršiančius klimato kaitos pagrindiniu „kaltininku“ anglies dvideginiu – red. past.)”, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Lietuvos biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas. Anot M. Palijansko, pritilo ir moralistai, baisėjęsi, kaip galima leisti tokią „šventvagystę“ – užuot bulvėmis ir grūdais pamaitinus badaujančius Afrikos vaikus, iš kvietrugių fermentuoti etilo alkoholį degalų, kosmetikos, chemijos pramonei.
„Vos 1 proc. ES užauginamų grūdų patenka į bioetanolio sudėtį. Dėl to nei padaugės, nei sumažės alkstančiųjų…“ – sarkastiškai kalbėjo M. Palijanskas. Anot Biodegalų asociacijos vadovo, tebegalioja kompromisinis ES šalių 2009 m. susitarimas siekti, kad 2020 m. automobilių kuro bakuose ne tik „trečiosios“ ar „antrosios“, bet ir „pirmosios“ kartos biodegalų (iš rapsų, kviečių, bulvių, kukurūzų) turi būti iš viso 10 proc.

Atskira pramonės šaka
Lietuva nėra Europos Sąjungos biodegalų gamybos ir vartojimo čempionė, bet ir nesivelka uodegoje. Mūsų šalyje veikia 4 bioetanolio ir biodyzelino gamyklos, šešios įmonės iš rapsų spaudžia žaliavą biodegalams. „Dabar Lietuva sunaudoja 4,5 proc. tokios kilmės degalų. 6-7 proc. būtų stiprus dirgiklis mūsų savimeilei, bet pasistengus galima susidoroti su tokiu iššūkiu. Turime užtektinai, net per daug žaliavos. Kasmet užauginame daugiau nei 400 tūkst. tonų rapsų. Biodegalai sukėlė Lietuvoje tikrą rapsų bumą, galima sakyti, sukūrė atskirą pramonės šaką, tačiau tik trečdalis rapsų derliaus panaudojama skystiesiems transporto degalams gaminti. Mūsų biodegalų pramonė gyvena ne per geriausius laikus. Kai kurios bioetanolio gamyklos veikia puse pajėgumo, kitos, mano žiniomis, išleido darbuotojus atostogauti“, – tikino M. Palijanskas.

Nieko nėra amžino
Biodegalų gamyklos „Rapsoila“ vykdomasis direktorius Edvardas Čaplinskas prieš dvejus metus buvo ne juokais susirūpinęs, kaip reikės pertvarkyti įmonės įrenginius, kad dyzelinių variklių degalus (metilo esterį) jie gamintų ne iš rapsų grūdų, o iš runkelių lapų. „Kol kas laikomės. Padėtis pakenčiama. Būdavo ir blogiau. Bet visi tikriausiai suprantame: nei mineraliniai degalai, nei biodegalai – ne amžini. Mokslo pažanga, tobulesnės technologijos atvers naujus energetikos horizontus. O kol kas išnaudokime visus biodegalų privalumus“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino E. Čaplinskas.

Žemdirbiai nenori rizikuoti
„Seniau mokėdavo 1500 Lt už toną rapsų. Suprantama, už tokius pinigus verta tiekti aliejų biodyzelino gamykloms. Šiandien kainų politika neaiški, todėl žemdirbiai nenori rizikuoti. Todėl dabar rapsų ir neperdirbame“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė grūdines ir aliejines kultūras auginantis Vilkaviškio r. ūkininkas Arūnas Maksvytis, 2005 m. vienas pirmųjų Lietuvoje slovakiška įranga pradėjęs spausti rapsų aliejų ir sudaręs sutartį su „Rapsoila“. Nors šiemet, kaip ir pernai, užpernai, gamta krėtė nemalonias staigmenas, A. Maksvytis patenkintas, kad rapsai peržiemojo gerai, tačiau apgailestauja dėl kviečių – iššalo dideli plotai. „Ūkininkai dažniausiai rapsus augina sėjomainai. Priklausau žemės ūkio kooperatinei bendrovei „Vilkaviškio grūdai“. Kai kurie kooperatyvo nariai rapsų atsisako, sėja žirnius, pupas ir kitas ankštines kultūras“, – atskleidė A. Maksvytis, paklaustas, ar rapsų neištiks linų likimas.

Šiaudai ir šiukšlės – ne išeitis
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir išteklių politikos departamento Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vedėjo pavaduotojas Juozas Žukas „Ūkininko patarėjui“ priminė, kad naują biodegalų strategiją jau tvirtins 2014 m. gegužės 22-25 dienomis išrinktas Europos Parlamentas. Anot J. Žuko, dauguma ES šalių palaiko naujausią Lietuvos pareigūnų siūlymą, suderintą su mūsų biodegalų gamintojais, kad „pirmosios kartos“ biodegalų suvartojimo rodiklis būtų 7 proc., o šiaudai ir buitinės atliekos (žaliava „antrosios kartos“ degalams) sudarytų tik 3 procentus. Pagal dabartines ES direktyvas į lengvųjų automobilių dyzelino bakus gali būti įmaišoma 5 proc., į modifikuotų miesto automobilių variklių degalus – iki 30 proc. biodyzelino. Jį galima vartoti ir gryną. Pasak J. Žuko, motorinių transporto priemonių gamintojai varžo biodegalų pramonę – savo varikliuose draudžia naudoti daugiau nei 10 proc. bioetanolio.

Vargsta, bet nežada bankrutuoti
„Mūsų biodyzelino, bioetanolio pramonė tokia stipri, turime tiek šiuolaikinių įrenginių ir su kaupu žaliavų (rapsų aliejaus, sėklų, kvietrugių grūdų), kad jau dabar Lietuvoje galima pagaminti 10 proc. biodegalų. Tačiau labiau naudoti ekologiškus, švarius degalus trukdo nekokios jų realizacinės kainos, sumažėjusi valstybės pagalba skystąjį biokurą gaminančioms įmonėms. Bet dar nė viena nežada bankrutuoti“, – dabartinę Lietuvos biodegalų pramonės padėtį apibūdino ŽŪM pareigūnas J. Žukas.

 UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.