Valgytojų pinigai ūkininkų kišenes papildo mažiausiai

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Philas Hoganas spalio mėnesį pažadėjo naujais teisės aktais apsaugoti Bendrijos ūkininkus nuo didžiųjų prekybos centrų diktato. Anot Ph. Hogano, ES ūkininkai neturi beveik jokios įtakos maisto gamybos grandinei, juos diskriminuoja prekybininkai: delsia atsiskaityti už patiektą produkciją ir nesilaiko sutarčių. Iki rytojaus ES ūkininkai dar gali siūlyti Europos Komisijai ES maisto grandinės išgryninimo būdus. „Ūkininko patarėjas“ nusprendė praplėsti diskusiją ir nagrinėja, kokie ne tik Lietuvos prekybos tinklų, bet ir žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių santykiai su mūsų ūkininkais: dalykiški, neutralūs ar įtempti.

Su asocijuotais kita kalba „Vienas ūkininkas niekam neįdomus. Su kooperuotais, asocijuotais žemdirbiais prekybos centrų kalba kita“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino Kauno r. ūkininkas Audrius Banionis. Mišraus gyvulininkystės ir augalininkystės ūkio šeimininkas A. Banionis bendradarbiauja su trimis didžiausiais Lietuvos prekybos tinklais – „Maxima“, „Iki“ ir „Rimi“. Ūkininko kepamos plikytos duonos, traškių kvietinių lazdelių su kmynais, riestainių su razinomis ir aguonomis, įdėtų į plėvelę, pažymėtą „Lietuviško ūkio kokybės“ ženklu, mėsos gaminių galima įsigyti specialiuose „Maximos“ prekybos centrų skyreliuose „Linkėjimai iš kaimo“.

Jokių lengvatų nesitiki Ūkininkas tikino, kad prekybos centrai su juo atsiskaito laiku. „Negaliu skųstis. Tačiau ir jokių privilegijų man nesuteikta. Esu paprastas rinkos dalyvis, eilinis tiekėjas, negaliu reikalauti, kad prekybininkai nustumtų į šalį užsienietišką produkciją ir priimtų Lietuvos ūkininko gaminius už mažesnį „lentynos“ mokestį! Niekas man išskirtinių sąlygų nesiruošia suteikti. Stengiuosi viską daryti tinkamai – laiku ir kokybiškus gaminius tiekti, iš anksto susitarti su prekybos tinklais dėl naujų produktų, nes puikiai žinau, kad vėluojant, nesilaikant veterinarijos ir sanitarijos reikalavimų gresia baudos“, – pabrėžė Kau­­no r. Margininkų kaimo ūkininkas A. Banionis.

Derybos supriešina Vienos iš stambiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad ūkininkai – pagrindiniai bendrovės verslo partneriai. „Bet mūsų santykiai galėtų būti geresni. Dabar jie gana įtempti. Pagal teisės aktus dėl supirkimo kainų su ūkininkais tariamės kas mėnesį. Taigi iš viso 12 derybų per metus. O žmogaus charakteris jau toks – po kiekvieno derybų rato būna nepatenkintų. Vienas iš įtampos mažinimo būdų – kainas nustatyti trims mėnesiams. Dabar pieno supirkimo kainos neblogos. Kviečiame ūkininkų delegacijas į savo įmones, vežame į tarptautines žemės ūkio ir maisto pramonės parodas, konsultuojame pieno gamintojus, suteikiame jiems paskolų ūkiams plėsti. Norime, kad mūsų ryšiai būtų dar dalykiškesni“, – pasakojo D. Trumpa.

Negalėtų kenkti Europos Sąjungoje yra apie 11 mln. ūkių, o maisto produktus tiekiančiai ES grandinei iš viso dirba 44 mln. žmonių. Europos Komisijos įgaliotinio Ph. Hogano įsteigta Žemės ūkio rinkų darbo grupė pasiūlė konkrečių būdų, kaip sulyginti visas maisto gamybos ir prekybos grandis. Ph. Hogano padėjėjai socialiniuose tinkluose išplatino iškalbingą paveikslėlį: ūkininko pečiai nusvirę nuo pieno, mėsos perdirbėjų ir prekybos centrų užkrautos naštos. Vakarų Europos prekybos tinklai (britų „Sainsbury“, prancūzų „Carrefour“) ginasi, kad negalėtų engti ūkininkų, net jei ir norėtų, nes mažai perka tiesiogiai iš ūkių, o produkciją įsigyja iš perdirbėjų („Arla“, „Nestlé“, „Danone“). Anot ES prekybos tinklų susivienijimo „EuroCommerce“ direktoriaus Neilo McMillano, net 95 proc. maisto produktų Bendrijos prekybos centrai gauna iš perdirbėjų, o ne iš ūkininkų. Europos Komisija žada naujas taisykles, kurios nuskaidrins žemės ūkio produktų rinkos kainas, sustiprins maisto grandinės dalyvius.

Tik tarpininkai Briuselis gali įpareigoti ES šalis paskirti vadinamuosius maisto produktų rinkos stebėtojus, kurie baustų prekybos centrus dėl netinkamai sudarytų sutarčių su ūkininkais, skolų už žemės ūkio produkciją. Jungtinės Karalystės prekybos tinklas „Tesco“ 2015 m. jau buvo patekęs į tokių budrių seklių akiratį, nes ilgiau nei metus nesumokėjo ūkininkams, su kuriais „nesutarė dėl kainos“. Prekybininkų lobistai Briuselyje perspėjo, kad tokie ES Komisijos planai yra „smūgis lais­vajai rinkai“. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas „Ūkininko patarėjui“ taip pat tvirtino, kad mūsų prekybininkai – tik perdirbėjų ir pirkėjų tarpininkai.

Neteisingai suprastas? „Galbūt komisaro požiūris į prekybos tinklus neteisingai suprastas. Prekybininkų tiesioginiai santykiai su ūkininkais – labai siauri. Į parduotuves daugiausia patenka galutiniai produktai. Prekybos tinklai sutartis su žemdirbiais dažniausiai sudaro jų pageidavimu. Mes žinome, kad dalis pirkėjų ilgisi lietuviškų kaimiškų gėrybių, todėl prekybos centrai savo salėse leidžia žinomiems, išsikovojusiems gerą vardą ūkininkams išdėlioti vitrinose tinkamai supakuotą, pagal visus teisės aktus paruoštą žemės ūkio produkciją“, – su Vakarų Europos prekybininkais solidarizavosi Lietuvos prekybos įmonių asociacijos administratorius L. Vilimas. Pasak prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovės Bertos Čaikauskaitės, su maisto produktus tiekiančiais ūkininkais „Iki“ stengiasi palaikyti „abipuse pagarba ir pasitikėjimu grįstus santykius“.

Prekybos tinklų patriotai „Visuomet laikomės sutarčių ir finansinių įsipareigojimų, atsidėkodami šviežių ir kokybiškų žemės ūkio produktų tiekėjams ūkininkams už ištikimybę prekybos tinklo „Iki“ pirkėjams. Bendradarbiaujame su ūkininkais ir smulkiaisiais gamintojais iš visų Lietuvos regionų. Skyrius „Iki ūkis“ siūlo per 70 tikro skonio produktų: nuo kaimiškų kiaušinių iki šviežios mėsos ir lietuviškų jos gaminių, nuo raugintų ir marinuotų skanėstų iki kvepiančių miško, sodo bei daržo gėrybių, nuo aromatingų arbatų iki naminių uogienių bei vaisių ir uogų tyrių. Ūkininkus prikalbinome prisidėti ir prie socialinės atsakomybės projekto „Sodinčius“. Mūsų partneriai noriai kviečia ikimokyklinukus su auklėtojais į savo ūkius ir nuodugniai paaiškina vaikams, kaip lysvėse pasodintos daržovės ir vaisiai sunokę atsiranda parduotuvių lentynose. Per dvejus metus net 24 darželinukų grupės apsilankė pas ūkininkus. Kitąmet numatome dar daugiau tokių ekskursijų“, – paslaptį, kaip ūkininkai tampa prekybos tinklo patriotais, „Ūkininko patarėjui“ atskleidė „Iki“ viešųjų ryšių vadovė B. Čaikauskaitė.

Durys visiems atviros Didžiausio Baltijos šalių mažmeninės prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorė Vilma Drulienė „Ūkininko patarėjui“ pranešė, kad jie bendradarbiauja su daugiau nei pusšimčiu Lietuvos ūkininkų ir tiekėjų, maždaug pusė iš puspenkto šimto rūšių „Maximos“ parduodamų vaisių ir daržovių yra lietuviški. „Laikomės sutarčių, laiku atsiskaitome už prekes, siūlome lanksčias bendradarbiavimo sąlygas. Lietuvos ūkininkams – ir smulkiems, ir stambesniems – visai nesunku tapti „Maximos“ tiekėjais. Mūsų durys visada atviros. Lietuvišką produkciją tikrai vertina ir mūsų pirkėjai. Vidutiniškai net 7 prekės iš 10 „Maximos“ klientų krepšeliuose – pagamintos Lietuvoje iš lietuviškos žaliavos. Todėl lietuviškos produkcijos, taip pat ir vaisių, daržovių, įvairovę nuolatos plečiame ir didiname“, – teigė „Maximos“ Pirkimų departamento direktorė V. Drulienė.

Nusiskundimų nebūna? „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė „Ūkininko patarėjui“ pasigyrė, kad jų prekybos tinklas su ūkininkais bendradarbiauja „efektyviai ir geranoriškai“. „Deramės dėl kainų, padedame pradėti prekybą naujais produktais, patariame įvairiais klausimais, lankome ūkius, pamatome, kokiomis sąlygomis auginamos daržovės, vaisiai, laikomi galvijai, kartu rengiame muges savo prekybos centruose, ūkininkai tiekia produktus į specializuotas mūsų tinklo „Vikio“ parduotuvėles. Nusiskundimų dėl atsiskaitymo ar blogų santykių nesame gavę“, – tvirtino „Rimi Lietuva“ atstovė. Ieva Pačėsaitė iš UAB „Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento „Ūkininko patarėjui“ parašė, kad šis prekybos tinklas, kurio būstinė – Vokietijoje, „siekia būti patraukliu kompanionu Lietuvos tiekėjams bei ūkininkams“. „Telkiame savo partnerių būrį. Bendradarbiaujame su tais ūkininkais, kurie gali pasiūlyti griežtus „Lidl“ reikalavimus atitinkančios kokybės gaminių. Mūsų tikslas – padėti tiekėjams tobulėti, gaminti kokybišką produkciją ir šiuolaikiškai ūkininkauti“, – nurodė I. Pačėsaitė.

Monopolinė sistema Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas gerokai prasčiau apibūdino prekybininkų ir perdirbėjų „socialinę partnerystę“ su ūkininkais. „Didžiausią pelną iš maisto gamybos ir tiekimo grandinės šiandien susišluoja prekybos tinklai, perdirbėjai – antri, o tuo, kas lieka, turi tenkintis žemdirbiai. Jaučiame tylų, tačiau atkaklų pasipriešinimą net menkiausioms pastangoms trumpinti žemės ūkio produktų kelią iš lauko ant stalo. Perdirbimo įmonių ir prekybos tinklų lobistai įrodinėja, kad maistas suprastės, suges, gamta bus užteršta, išmetus iš maisto grandinės tarpininkus, suartinus ūkininkus su pirkėjais. Daržoves ir vaisius žemdirbiai galėtų tiesiai tiekti vaikų darželiams, mokykloms, kariuomenės daliniams, bet viešųjų pirkimų taisyklės neleidžia. Atrodo, ši sistema tik tam ir sukurta, kad prekybininkai galėtų viešpatauti. Didžiausi maisto tiekimo grandinės nuskriaustieji – daug pinigų prekybos centruose išleidžiantys pirkėjai ir mažiausiai užsidirbantys ūkininkai“, – kalbėdamasis su „Ūkininko patarėju“ apibendrino Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovas.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS ŪP korespondentas