Vėjo jėgainių statytojams kelią pastojo bendruomenė

Praėjusio ketvirtadienio pavakare į Skirsnemunę (Jurbarko r.) susirinkę visų aplinkinių kaimų gyventojai griežtą „ne“ tarė vėjo jėgainių statytojams. Nors UAB „Ren Energija“ vadovui Dariui Veličkai tai nebuvo netikėta, pasiūlymas susitarti jokio bendruomenės atgarsio šįkart nesulaukė – priešingai, įpykę žmonės visus poveikio aplinkai vertintojų argumentus vadino melu ir nuo pirmos susitikimo minutės visais būdais reiškė nepasitikėjimą svečiais.

Surinko šimtus parašų

„Nedarykit genocido Skirsnemunei“, – skelbė prie seniūnijos paliktas bendruomenės plakatas, todėl, dar net neprasidėjus susitikimui su ūkinę veiklą greta Skirsnemunės planuojančiais investuotojais, kaimo žmonių nusiteikimas buvo aiškus. Visiškai netoli nuo tos vietos, kur jie gyvena, yra vienas didesnių šalyje vėjo jėgainių parkų, ir žmonės jau žino, ką reiškia tokia kaimynystė – visi nepatenkinti nuo jėgainių sklindančiu garsu, nuolatiniu šešėliavimu, nerimą keliančia vibracija.

Skirsnemunės seniūnas Aidas Mozūraitis neslėpė, jog poveikio aplinkai vertinimo ataskaita kelias savaites gulėjo seniūnijoje ir jam buvo įdomu pastudijuoti, kas žadama šiam kraštui. Žinios nenudžiugino. UAB „Ren energija“ greta Skirsnemunės planuoja statyti 14 vėjo jėgainių, kurios turėtų būti didžiausios ir galingiausios Lietuvoje: 5,3 megavato galios vėjo jėgainių aukštis turėtų siekti net 164 metrus, o su sparnuote – net 240 metrų. Kol kas tokių galingų vėjo jėgainių Europoje net nėra, teigiama, kad tokios galios įrenginiai montuojami tik jūroje, todėl būsimų pojūčių neįmanoma įsivaizduoti.

„Pažiūrėjau vietas, kuriose ketinama statyti vėjo energijos gamybos įrenginius, ir nustėrau: kai kur iki artimiausių gyventojų tėra 200–400 metrų, tad jei kuri virstų, galėtų pataikyti ant sodybų. Informavau bendruomenę, kas mūsų laukia, todėl žmonės ir sukruto. Visiems baisu pasidarė, kad tokia galybė atsiras visai šalia miestelio – vos už 2,4 km nuo mokyklos, kur mokosi per 220 vaikų.

Kai kurių numatomų statyti vėjo jėgainių triukšmingumo lygis naktimis gali viršyti leistinas higienos normas, todėl poveikio aplinkai vertinime mačiau pasiūlymą nedirbti naktiniu režimu. Visgi nei aš, nei kiti netiki, kad to bus laikomasi – kai pastatys, į mus niekas nebekreips dėmesio“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė A. Mozūraitis.

Skirsnemunės seniūnijos gyventojai į seniūno paskleistą žinią suragavo akimirksniu – savivaldybę jau pasiekė daugiau kaip 500 gyventojų pasirašytas Skirsnemunės bendruomenės reikalavimas ieškoti galimybių ūkinę veiklą vykdyti teritorijoje, kurioje nėra sodybų. Po reikalavimu, kuriame akcentuojamos triukšmo, poveikio sveikatai, aplinkai ir vizualinės taršos problemos, parašai buvo renkami ir per susitikimą su vėjo jėgaines besiruošiančiais statyti verslininkais, nes bendruomenė nusiteikusi rimtai pastoti jiems kelią.

Skirsnemunės seniūnas A. Mozūraitis nelinksmai juokavo, kad jei nebus atkreiptas dėmesys į žmonių norą gyventi sveikoje ir ramioje aplinkoje, gal padės argumentas, jog vėjo jėgaines būtina atitraukti dėl svarbių ekosistemai gyvūnų rūšių išsaugojimo. Skirsnemunės apylinkėse gyvena penkios iš devynių Lietuvoje aptinkamų šikšnosparnių rūšių, o jie yra įrašyti į raudonąją knygą.

Žinios senos ir nepatvirtintos?

Į susitikimą Skirsnemuniškių I, Skirsnemuniškių II, Skirsnemuniškių III, Girvalakių ir Naubariškių kaimų gyventojus aptarti būsimos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pakvietę UAB „Ren energija“ atstovai tikrai nesitikėjo nei tokios audringos reakcijos, nei tiek daug žmonių – jiems registruoti atsivežė per mažai lapų, todėl užsiregistravo vos menka dalelė susirinkusiųjų.

„Ren energija“ direktorius D. Velička veltui aiškino, kad atvyko pasitarti, kur statyti jėgaines, kad jos netrukdytų gyventojams, žadėjo atitraukti įrenginius per puskilometrį nuo sodybų, o jei žmonės nesutiks, jas nupirkti. Vis dėlto susirinkusieji tokių pasiūlymų nenorėjo net girdėti. Jaunos šeimos, auginančios vaikus, džiaugėsi, kad netoli rajono centro esantys kaimai yra gera vieta gyventi, ir klausė verslininkų, kodėl turėtų palikti savo žemę, kurioje jau įleido šaknis, ir kažkur bastytis.

„Tai ne mes iš čia turime išeiti. Jūs privalote pasirinkti kitą vietą“, – vienas per kitą šaukė susirinkusieji. Į D. Veličkos ir su juo atvykusios UAB „Ekosistema“ visuomenės sveikatos specialistės Nedos Nemirovienės teiginius, kad niekas dar moksliškai neįrodė, jog virpesiai ar šešėliavimas kenkia, bendruomenė atsakė šauksmais, švilpimais ir trypimu. Žmonės kalbėjo apie tai, kaip veikia savijautą negirdimi infragarso virpesiai, kurių kol kas niekas nematuoja, o jei ir matuotų, tai nustatytų, kad neviršija leistinų normų – tokią išvadą ne kartą yra girdėję dėl smarvės, sklindančios nuo kiaulių fermų.

Veltui svečiai aiškino, jog skirsnemuniškiai internete prisiskaitė pasenusių ir neteisingų gandų, kad dabar gaminamos tobulesnės ir garso nebeskleidžiančios jėgainės, kad didesnis jų galingumas nėra baubas, dėl kurio reikėtų nuogąstauti. Visgi netekęs kantrybės, UAB „Ren energija“ direktorius D. Velička pareiškė, jog bendruomenė negali savintis visos teritorijos, nes savivaldybė yra suplanavusi šią vietą vėjo energetikos plėtrai ir negali neleisti čia kurtis.

Pasak D. Veličkos, ir savivaldybė iš vėjo jėgainių turi nemažai naudos, nes apmokestina jų savininkus didžiausiu leistinu 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčiu.

Neis prieš bendruomenių valią

Praėjusių metų pabaigoje tas pats D. Velička vėjo jėgainių statybos planus pristatė vos už kelių kilometrų esančio Rotulių kaimo bendruomenei. Aštuonias vėjo jėgaines Bendžių, Dainių II, Kuturių ir Rotulių II kaimuose ketina statyti UAB „EKO srautas“. Šių kaimų gyventojai taip pat kreipėsi į Jurbarko savivaldybę, prašydami užtikrinti jiems ramybę ir sveiką aplinką.

Nerimauti žmones verčia netoliese jau esantis „Lietuvos energijos“ vėjo jėgainių parkas – nors energiją gaminantys įrenginiai taip arti namų, kaip dabar planuojama statyti, ten nestovi, gyventojai tvirtina, kad, esant stipresniam vėjui, nuolat girdisi nemalonus ūžesys.

Ir Rotulių, ir Skirsnemunės bendruomenė reikalauja tik vieno – kad vėjo jėgainių statytojai pasitrauktų ten, kur nėra sodybų. Tokios pat nuomonės laikosi ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos vyriausioji architektė Gražina Gadliauskienė.

Pasak jos, tvirtinant specialųjį planą, nei savivaldybės specialistai, nei politikai nesitikėjo, kad ši vieta sulauks tokio išskirtinio dėmesio. Kai 2003 metais Danijos įmonė rengė Lietuvos vėjų atlasą, buvo nustatyta, kad aplink Jurbarką vyrauja ne didesni nei 5 m/sek. vėjai. Dėl tos priežasties bendrajame plane net nebuvo numatyta vietų vėjo jėgainėms statytu.

Lietuvos energetikos strategijoje numatyta iki 2025 metų padidinti atsinaujinančios energijos išteklius ne mažiau kaip penktadaliu, todėl atsirado norinčiųjų statyti jėgaines ir Jurbarko rajone.

Rotulių ir Skirsnemunės kadastrinėse vietovėse vėjo jėgaines statyti Jurbarko rajono savivaldybės taryba leido dar 2010 metais. Pasak architektės, tada vietiniai ūkininkai sumanė pasistatyti vieną, paskui kitą mažo galingumo jėgainę. Susidomėjimas atsirado, kai 2016 metais pradėjo veikti 24 MW galios Norvegijos įmonės „Nordex“ gamybos vėjo jėgainių parkas – jame pastatytos tuo metu galingiausios buvusios 3 MW vėjo jėgainės.

Architektė rodė dokumentus, kad Jurbarko r. savivaldybės Vėjo jėgainių parko Skirsnemunės ir Rotulių kadastrinėse vietovėse specialiajame plane yra nurodyta, jog dėl galimo fizinio ir psichologinio poveikio žmogui didelė gyventojų gausa šalia planuojamo vėjo jėgainių parko nėra pageidautina, įspėjama dėl galimo ilgalaikio neigiamo poveikio žmonių sveikatingumui – jį gali daryti vėjo jėgainių sukeliamas triukšmas ir sparnų šešėliavimas. Dėl to buvo siūloma vėjo jėgainių parką kurti šiaurinėje ir centrinėje planuojamos teritorijos dalyse.

„Kažkodėl visi statytojai vėjo jėgaines nori statyti kuo arčiau kaimų. Siūlysime jiems pasirinkti kitas vietas, nes savivaldybė tikrai neis prieš bendruomenių valią“, – ŪP garantavo G. Gadliauskienė.

Daiva BARTKIENĖ

ŪP korespondentė