Verslo apdovanojimų vėrinyje – šeimos vyno ūkio šeimininkė (nuotraukų galerija)

Vyriausybės rūmuose, dalyvaujant premjerui Sauliui Skverneliui ir ūkio ministrui Mindaugui Sinkevičiui, įteikti tradiciniai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asocia­cijos (LPPARA) apdovanojimai metų iškiliausiems verslininkams. Pagerbta vienuolika verslo grandų, tarp jų – vienintelė moteris. Tai Šilutės rajono Švėkšnos seniūnijoje įkurto pirmojo Lietuvoje šeimos vyno ūkio šeimininkė Tatjana Ramoškienė.

Trejopi apdovanojimai
Su LPRARA vadovais ir nariais susitikęs, iškiliausiems verslininkams rankas spaudęs Ministras Pirmininkas patikino, kad Vyriausybės siekia verslo įmonėms, investuotojams sukurti patrauklaus mokestinio režimo valstybę, kurioje būtų dirbama saugiai, skaidriai, konkurencingai.
Asociacija geriausias šalies eksporto įmones šiemet rinko jau šešioliktą kartą. „Lietuvos eksporto prizas“ skiriamas įmonėms ir jų vadovams, per pastaruosius metus labiausiai prisidėjusiems prie šalies ūkio augimo ir eksporto rodiklių gerinimo. Pasak jos prezidento Šarūno Kliokio, šie apdovanojimai padeda pastebėti ir įvertinti ne tokias matomas, tačiau svariai prie šalies ūkio augimo prisidedančias bendroves.
Taip pat apdovanojimų ceremonijos metu už svarų indėlį stiprinant šalies ūkį sidabrinėmis „Darbo žvaigždėmis“ buvo įvertinti nusipelnę šalies regionų verslininkai, pastaraisiais metais labiausiai prisidėję prie verslo sąlygų gerinimo.
Siekiant skatinti aktyvesnį moterų dalyvavimą versle, LPPARA nuo 2002 metų teikia „Lietuvos metų verslininkės/vadovės“ apdovanojimą.

Lietuvos metų verslininkė – iš vienkiemio
Apdovanojimas ir titulas suteiktas Tatjanai Ramoškienei, UAB „Česlovo vynas“ direktorei ir bendrasavininkei.
Aukštai įvertinta verslininkė švytėjo plačia šypsena ir pirmiausia tarė padėkos žodžius savo sutuoktiniui bei verslo part­neriui Česlovui, kuris yra vyndarys iš pašaukimo, o gal talentas užkoduotas šeimos genuose: senelis vyną fermentuodavo net būdamas tremtyje, žinias perėmė Česlovo mama, ir jis nuo paauglystės talkindavo kiekviename vyno gamybos proceso žingsnyje.
Darbšti sutuoktinių pora 2004 m. įkūrė pirmąjį Lietuvoje šeimos vyno ūkį, kurio visas vynas yra ženklinamas tautinio paveldo sertifikatu.
Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sandūroje esančiame vienkiemyje plyti 4 ha ekologinis ūkis, nokinantis vyno gamybai reikalingą žaliavą: avietes, serbentus, svarainius, kitus vaisius ir kaulavaisius.
Ūkyje, kuriame iš viso dirba trys žmonės (tarp jų ir patys Ramoškos), rengiamos degustacijos, yra krautuvėlė. Netrūksta nuolatinių pirkėjų, užsukančių įsigyti vyno ir kitų to regiono išskirtinių produktų nuo sraigių iki sūrio. Vynas neretai įsigyjamas kaip dovana. Neseniai vienkiemį surado moteris, kuriai tokia dovana buvo įteikta gyvenant Norvegijoje. Panašių istorijų Tatjana žino ne vieną.
Česlovo vyno siūlo paskanauti ne vienas šalies restoranas (tarp jų ir du lietuviško maisto restoranai Anglijoje), juo prekiauja firminės parduotuvės visoje Lietuvoje. Vynas parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2013“ buvo įvertintas aukso medaliu, buvo pristatytas pasaulinėje paro­doje „Expo 2015“ Milane.
Nišinį verslą pradėję savininkai atlieka visus darbus, nuo ūkio priežiūros iki gamybos, receptūrų, prekės ženklo kūrimo, rinkodaros, pardavimo ir logistikos. Praėjusiais metais įmonės pajamos išaugo 30 proc. ir sudarė daugiau kaip 88 tūkst. eurų.

Neparadinė klestinčio ūkio pusė
Šiandien klestintis Ramoškų ūkis turi priešistorę, ieškojimų ir atkaklaus darbo kelią.
Tatjana save vadina asfalto vaiku. Tik iki penkerių metų augo kaime pas močiutę, gal tie šilti ankstyvos vaikystės prisiminimai, nubudę savo laiku, liepė pradėti naują gyvenimą. O iki tol ji, kūno kultūros mokytoja, daugelį metų ugdė Šilutės moksleivius.
Vėliau šeima, nusprendusi ieškoti vietos po saule, įsikūrė uostamiestyje. „Kuo tik nedirbau – banke brokere, nekilnojamojo turto agente…“ – tą periodą prisimena T. Ramoškienė. O kartą, darbo reikalais važiuodama į Švėkšną, pamatė beviltiškai apleistą sodybą. Ir prarado ramybę: ta sodyba akyse stovėjo tiek vakare, tiek ryte. Prikalbino vyrą nuvažiuoti pasižiūrėti. Troboje jis pažvelgė pro lubas į dangų ir tarė: „Gali su vaikais čia pasilikti, o aš pėsčias į Klaipėdą pareisiu.“
Vis dėlto įsigijo tą sodybą. Prikėlė ją antram gyvenimui. Sodininkystės mokytis pradėjo nuo knygų, neišvengė klaidų. Atėjo laikas, kai ūkį sertifikavo. Ėmėsi ir kaimo turizmo.
O vyno gamyba buvo pradėta iš bėdos. Aviečių gausiai užderėjo, o, jų nespėdami skubiai realizuoti, kad nepražūtų, nusprendė panaudoti vynui. Toliau – kaip dažnai būna. Pavaišino draugus, svečius – visiems patiko, skatino tęsti, kas pradėta, prašė dar…
Tačiau kol įgijo teisę legaliai gaminti vyną ir juo prekiauti, teko kone geležines klumpes sudėvėti – pasiekti, kad teisės aktai būtų pakeisti. Įstatymų leidėjus įtikinėjo su Vyndarių asociacija, o kai kitiems rankos nusviro, Ramoškos vis tiek beldėsi į Seimą, kol galiausiai 2012 m. įstatymas buvo pakeistas.
Neturinčiai akredituotos laboratorijos vyninei licencija suteikia teisę gaminti ne daugiau kaip 10 tonų vyno per metus. Dabar šalyje veikia septynios legalios vyno įmonės, iš jų trys kaimo turizmo sodybose. Ne paslaptis, kad vyną daug kas gamina nelegaliai, tačiau T. Ramoškienė čia bėdos nemato: „Mes taip pat nuo to pradėjome, penkerius metus organizuodavome šventes, kviesdavome vyndarius. Reikėjo, kad žmonės apie mus sužinotų.“
Pakilus akcizo mokesčiui, Česlovo vynas šiemet pabrango, bet, pasak T. Ramoškienės, tai apyvartai įtakos neturėjo: nišinio produkto vartotojas yra pasiturintis. Metų verslininkė mano, kad šeimos vyno ūkiui neturėtų atsiliepti ir šalyje auganti antialkoholio kampanija: „Nebent uždraustų firmines krautuvėles, bet šalia mūsų nėra nei mokyklų, nei darželio, niekam netrukdome.“

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės ir LPPARA nuotraukos

Tatjana ir Česlovas Ramoškos geležines klumpes turėjo sudėvėti, kol gavo teisę legaliai gaminti, pristatyti ir pardavinėti savo vyną.

Metų verslininkės Tatjanos Ramoškienės, UAB „Česlovo vynas“ direktorės ir bendrasavininkės produkcija apdovanojama jau ne pirmą kartą.

Tatjanos ir Česlovo vyno siūlo paskanauti ne vienas šalies restoranas (tarp jų ir du lietuviško maisto restoranai Anglijoje), juo prekiauja firminės parduotuvės visoje Lietuvoje.

Vienkiemyje – 4 ha ekologinis ūkis, nokinantis vyno gamybai reikalingą žaliavą.