Vidurio Lietuvoje prasidėjo bulviasodis

Dotnuvos seniūnijos (Kėdainių r.) ūkininkas Saulius Dambrauskas praėjusį antradienį bene pirmasis Lietuvoje pradėjo bulviasodį. „Ne sodiname, o kankinamės, – „Ūkininko patarėjui“ sakė ūkio šeimininkas. – Ankstesniais metais į laukus išvažiuodavome kovo 20–25 dieną. Dabar visa problema, kad ankstyvosios bulvės jau seniai sudygusios. O kad jų daigai nepradėtų tįsti ir lūžinėti, reikia skubėti jas sodinti.“

Reikia daug rankų darbo
Ūkininkas teigė, jog jau prieš Velykas buvo pradžiūvusios dirvos, iškart po švenčių žadėjo išvažiuoti į laukus, bet tądien staiga prilijo 35 mm – tai pusė mėnesio normos. Sodinant bulves, dirvos temperatūra turi būti pakilusi iki septynių laipsnių, bet jis niekada į tai nekreipia dėmesio. Bulvėmis užsodintą lauką Saulius apdengia agroplėvele. Ir šįkart parodė tokį 5 ha dydžio lauką. Uždengtos plėvele bulvės anksčiau sudygsta, nes žemė yra šiltesnė, per naktį nesušąla. Penktadienį, kai lankėmės S. Dambrausko valdose, pūtė labai stiprus vėjas ir imtis šio darbo buvo neįmanoma.
Šį pavasarį ūkininkas numatęs pasodinti 20 ha ankstyvųjų veislių ‘Solist’ ir ‘Bellarosa’ bulvių.
„Reikia labai daug rankų darbo. Dėžutes su daigintomis bulvėmis krauname ant padėklų, po to jas – į priekabą, atvežę vėl rankomis iškrauname. Samdome darbininkų. Bet šiais laikais kaime jų rasti jau yra problema, todėl turime įdarbinę daugiau žmonių, kad per darbymečius būtų daugiau rankų. Ištisus metus samdomiems darbininkams netrūksta darbo – sandėlyje jie fasuoja, rūšiuoja ir bulves, ir svogūnus. Šiam bulviasodžiui dar keturis žmones papildomai pasamdėme“, – pasakojo S. Dambrauskas.
Ūkininkas ir jo sūnus Povilas yra Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariai. Jiedu kasmet augina apie 150 ha bulvių ir 25 ha svogūnų. Jų ūkiai atskiri, bet dirba išvien. S. Dambrauskas šmaikštavo, jog tai kaip kooperatyvas, tik dviejų žmonių.
Jo dukra Eglė Gvozdovič ūkininkauja prie Vilniaus, bulviasodį pradėjo ketvirtadienį. Laimingai ištekėjusi už vietinio Kenos kaimo lenko pavyzdį, kaip auginti bulves, ima iš savo tėvo, jai puikiai sekasi. Augina tik ankstyvąsias bulves, jas realizuoja ką tik nukastas, nes neturi sandėlių. S. Dambrauskas sakė, kad ir jis anksčiau, kol pasistatė sandėlius, irgi augino tik ankstyvųjų veislių bulves. Pasak jo, bulves, kurios buvo pasodintos anksti ir uždengtos agroplėvele, Lietuvoje galima parduoti be konkurencijos.

Parduoti tampa problema
„Šiemet sunkoka parduoti pernykščio derliaus bulves, nes visiškai nevyksta eksportas. Kiekvienais metais jas kur nors veždavome, o dabar aplinkinėse valstybėse yra daug bulvių, nėra poreikio. Aišku, pernykštės bulvės yra prastos kokybės – valgyti tinkamos, bet juk eksportui reikia tik puikios prekinės išvaizdos. Ir mūsų šalies prekybos tinklai to reikalauja, bet už kilogramą temoka tik po 14 centų, ši kaina nesikeičia nuo rudens. Žinant, kokios didelės pernai buvo sąnaudos, tai yra tikrai mažai“, – pasakojo ūkininkas.
Jis parodė ir netoliese supiltas krūvas – dešimtis tonų svogūnų ir bulvių, kurie jau sugedę ir nebetinka realizuoti. Pernai džiovindamas iš permirkusios žemės išrautus svogūnus sudegino penkias tonas dyzelino. Bet dabar daug jų tenka išmesti. Pasak S. Dambrausko, ir prekybos centruose šiemet parduodami pajuodę svogūnai – nieko nepadarysi, juk pernai juos teko tiesiog iš vandens traukti.
Vėlyvųjų veislių ūkininko auginamos bulvės – ‘Faxe’, ‘Laura’, ‘Catania’, ‘Colomba’. Savo ūkyje užaugina ir apie 1,5 tūkst. t bulvių, kuriose yra daugiau sausųjų medžiagų, traškučių gamybai – turi sutartį su Latvijos įmone „Adaži“, gaminančia „Tafel“ vardu. Už jas moka irgi panašiai tiek pat, kaip ir Lietuvoje už valgomąsias bulves, gerai tik tai, jog yra pardavimo sutartis.

Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas