Vilioja pasiklysti tarp spalvų ir formų

Prieš trejus metus Janinos Čeplinskienės įveistojo augalų labirinto paskirtis –supažindinti lankytojus su gražiausiomis jurginų veislėmis ir suteikti galimybę pasigrožėti jų žiedų įvairove.

Širvintų rajone, Kalnynų kaime, prieš trejus metus sukurtas jurginų labirintas, kurio autorė – agronomė dr. Janina Čeplinskienė. „Neįmanoma nesižavėti jurginais. Jokios kitos gėlės jų nepranoksta nei spalvų gama, nei formų įvairove, be to, jurginai žydi tris keturis mėnesius. Jie turi tik du trūkumus – nekvepia ir juos reikia rudenį iškasti“, – sako unikalios kolekcijos kūrėja.

Lankytojų laukia staigmena
Trijų hektarų Janinos Čeplinskienės sodyba apjuosta ąžuolais, tvenkiniais ir įspūdingomis daugiamečių augalų kolekcijomis.
„Kartu su dendrologais, geografais, aplinkosaugininkais lankome gražiausius Europos parkus, sodus, gamtos draustinius. Šiais metais keliavome po Bulgariją, pakeliui aplankėme septynias šalis. Prieš penkerius metus kilo mintis įkurti augalų labirintą. Domėjausi, kaip jis formuojamas. Nesiekiau rekordo, pasodinau 150 jurginų veislių, tako ilgis siekia 400 metrų. Labirintas skirtas susipažinti su gražiausiomis jurginų veislėmis ir pasigrožėti jų žiedais. Tai ne klaidus kukurūzų labirintas. Jurginai nėra tokie aukšti, bet jų žiedų labirintas taip pat paklaidina“, – pasakoja agronomė.
Labirinto pradžioje – kolekcijos vizitine kortele tapę tamsiai raudoni, beveik juodi jurginai ‛Black Jack’. Priėjus centrą galima prisėsti ir pasivaišinti – ant staliuko paprastai būna sodo gėrybių: obuolių, kriaušių, vynuogių, slyvų.

Ekstremalios vasaros pasekmės
J. Čeplinskienė apgailestauja, kad šių metų gamtos sąlygos labai nepalankios jurginams. Pirmiausia pakenkė vėlyvas ir šaltas pavasaris. Kai dirva šalta ir šlapia, anksti negalima sodinti jurginų. Janina negali gumbų ir sudaiginti, nes visą kolekciją sudaro apie 600 veislių, 2000 augalų – fiziškai tai neįmanoma. Jurginai auga natūraliai, nelaistomi, tik pamulčiuojami nupjauta žole.
„Šiemet vasara buvo ekstremali. Saulėkaitoje temperatūra ne kartą pasiekė 50 laipsnių karštį. Augalas – ne žmogus ir ne gyvūnas, į pavėsį nepasitrauks. Kelis sykius teko gelbėti jurginus nuo pražūties ir palaistyti“, – pasakoja kolekcininkė.
Pernai jurginai nukentėjo nuo vandens – per pavasarinę liūtį dalis labirinto buvo apsemta ir augalai žuvo. Toje vietoje J. Čeplinskienė labirintą atsodino vienmetėmis gėlėmis – verbenomis, kleomėmis, kosmėjomis, levukais, krapais. Pastarųjų dekoratyvumą gėlininkė labai giria – ji komponavo kardelių puokštes su krapais.
Labirinte augalai susodinti ne tiesiai į žemę, bet auga vazonuose. „Kad šakniagumbiai būtų kompaktiškesni, o laikant per žiemą neišdžiūtų“, – paaiškina agronomijos specialistė. Trys ketvirtadaliai labirinto jurginų padauginta ir užauginta iš ūglių. „Tai paprastas jurginų dauginimo būdas – pavasarį daigas nulaužiamas ir įšaknydinamas“, – teigia ji.

Darbuojasi visa šeima
Sodybą Janina su šeima įsigijo prieš kelis dešimtmečius. Čia praleisdavo vasaras ir užsiimdavo tuo, ką visą laiką mėgo, – augino gėles. Teko gerokai paplušėti, kol pievas pavertė dirbama žeme – nupurškė nuo piktžolių, suarė, pūdymą sumaišė su trąšiomis medžiagomis. Ir dabar sodindama jurginus į duobę įberia kastuvą komposto ir šaukštą mineralinių medžiagų, skirtų bulvėms. Mėšlas ir kitos trąšos, kuriose yra daug azoto, netinka, nes jurginai augins daugiau lapų negu žiedų.
Prižiūrėti augalus J. Čeplinskienei padeda sūnus Giedrius, jis labai domisi dekoratyviniais spalvotais medžiais. „Visada iš kelionių dovanų jam parvežu sodinukų“, – sako Janina. Sodyboje darbuojasi ir jos 85-erių metų mama, kurios teritorija – visi naudingieji augalai: kopūstai, svogūnai, česnakai, bulvės.
Jei reikia suarti didesnį lauką, šeima kviečia į pagalbą kaimyną, kuris turi traktorių. Mažesniems plotams naudoja kultivatorių, o visus kitus darbus atlieka kastuvais ir kauptukais.
„Darbuojasi“ ir kurmiai – atkak­liai purena dirvą. Sodybos šeimininkė turi su tuo susitaikyti (praeidama pro naują kurmiarausį tiesiog užmindo jį kojomis), nes kurmiai naikina kenkėjus kurklius.

Nuo žiedų prie gumbų
Rudenį prasideda naujas darbų etapas. „Padaliju gumbus, negaliu laukti pavasario, nes man reikia iš anksto žinoti, kiek ir kokių veislių turėsiu, ką galiu pasiūlyti kitiems. Tada gumbus parafinuoju. Per žiemą sutvarkau buhalteriją ir nuo vasario mėnesio pradedu susirašinėti su norinčiaisiais įsigyti jurginų“, – pasakoja jurginų kolekcininkė.
J. Čeplinskienė gyvena bute Vilniuje, anksčiau per žiemą jurginus laikydavo rūsyje. Sūnus gumbų dėžes nešiodavo į butą penktame aukšte, Janina juos paruošdavo žiemai. Sutvarkytus vėl gabendavo žemyn. Dabar jau nuomoja patalpas specialiai jurginų gumbams laikyti.
J. Čeplinskienė domisi viso pasaulio jurginų naujienomis. Naujų veislių gumbų atsisiunčia iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados. Centrinės Amerikos jurginų veislės netinka, nes mūsų sąlygomis augalams būtų per sunku adaptuotis. Jurginų selekcija garsėja ir Europa: Prancūzija, Austrija, Vokietija, Čekija, Latvija. „Man patinka mūsų artimiausių kaimynų darbo stilius. Latvių gėlininkystės tradicijos labai išplėtotos“, – sako agronomė.

Natūralistinė sodyba
Kelių valandų vos užtenka sodybai apžiūrėti, o ji – lyg botanikos sodas. J. Čeplinskienė kuklinasi, esą tai tik skurdas, apkaišytas gėlėmis. Čia nerasi trinkelėmis išklotų keliukų. Vietoj to – kur kas prabangesni dalykai: rąstinė klėtis originaliais kaip bičių korys langeliais.
„Mano vyras buvo restauratorius“, – sako Janina, siūlydama prisėsti ant antikvarinės kėdės. Pasirodo, klėtis – vyro rankų darbo rezultatas, ji perstatyta iš seno tvarto, nuvalius ir restauravus rąstus. Sodyboje pastatytas ir naujas rąstinis namas, bet jis kol kas naudojamas kaip sandėlis.
J. Čeplinskienė gėlėmis susidomėjo dar mokydamasi vidurinėje mokykloje. Nors baigdama agronomiją diplominį darbą rašė apie braškių auginimą, disertaciją apgynė rudeninių pomidorų, auginamų šiltnamyje, tema, domėjimasis gėlininkyste niekada neišblėso.
„Šį pavasarį išėjau iš darbo. Dabar, būdama pensijoje, visą laiką skiriu tam, ką labiausiai noriu daryti – auginu gėles. Nors galiu patvirtinti, kad pensininkui dar labiau trūksta laiko negu dirbančiam žmogui. Tai natūralu, kad ir kokio amžiaus esame, turime savo poreikių, kuriuos norime realizuoti“, – pasakoja Janina.
Įrengdama sodybą J. Čeplinskienė pasirinko kaimišką stilių, išsaugojo natūralų landšaftą. „Tai sąmoningas sprendimas, nes noriu laisvai komponuoti gėles, o jų kompozicijos turi natūraliai susilieti su gamta. Puikiai žinau, kokios yra pavyzdinės sodybos taisyklės – visi kampai turi būti sutvarkyti. Pati inicijavau Vilniaus apskrities gražiausių sodybų konkursus. Kai kiti komisijos nariai vertindavo sodybos fasadinę dalį, aš apžiūrėdavau, kaip atrodo teritorija už tvarto“, – prisimena agronomė.

Vyriška ir moteriška zonos
Ne mažiau įdomi ir vertinga kita J. Čeplinskienės augalų kolekcija, kurią sudaro dekoratyviniai varpiniai augalai, daugiametės gėlės, didelių sodų augalai. Pastarieji dabar labai išpopuliarėjo, vadinami olandiška banga. „O aš juos atradau labai seniai“, – teigia gėlininkė.
Nuo vėjo linguojanti varpinių augalų siena skiria daržą nuo žemaūgių jurginų kolekcijos.
Daržovės susodintos eilėmis: viena – morkų, kita – svogūnų. „Kad museles suklaidintų“, – juokiasi šeimininkė. Darže auga daug serenčių, stiprus jų kvapas irgi padeda atbaidyti kenkėjus.Žemaūgiai jurginai yra 30–50 cm aukščio. Jų vazonais žmonės mėgsta puošti balkonus ir terasas.
Visa sodyba suskirstyta zonomis. Arčiausiai klėties yra prieskoninių augalų darželis, sukurtas pagal vienuolynų sodo principus – taisyklingos geometrinės formos su saulės laikrodžiu centre. Čia auga peletrūnai, jonažolės, dviejų rūšių dašiai, čiobreliai, melisos, raudonėliai, citrininiai, cinamoniniai, salotiniai ir kitų rūšių bazilikai, ežiuolės.
J. Čeplinskienė juokauja, kad jos sodyboje yra vyrų ir moterų zonos. Vyriška poilsio vieta įrengta prie tvenkinio. Joje negirdėti moterų tarškėjimo, nėra ir žiedų, aplinkui vien tik lapuočiai ir spygliuočiai. Moterų vieta – po sena liepa.

Kvapiųjų augalų takas
Einant gilyn į sodą matyti uogas sirpinančios remontantinės avietės. „Juodauogės avietės įdomios tuo, kad nesidaugina ūgliais, bet įsišaknija nulinkusios jų viršūnės“, – rodo Janina. Darže jau nuskinta keli šimtai kilogramų braškių. J. Čeplinskienė nenaudoja chemikalų, todėl jos užaugintų uogų nori įsigyti nuolatinis valgytojų būrys.
„Kai noko trešnės, nuo ketvirtos valandos ryto sėdėdavau po medžiu ir skambindavau varpeliu, kėkštus baidydavau. Jie čia šeimininkauja, bet ir man norisi uogų paragauti“, – šypsosi sodybos šeimininkė.
Sode tarp senų obelų irgi yra kelios augalų zonos. Vienas takas vadinamas aromatiniu, nes jį juosia kvapieji flioksai, snapučiai, 80 kerų bijūnų. Čia auga ir kelių rūšių ežiuolės – J. Čeplinskienės užduotis atrinkti gyvybingiausias rūšis. Auga ir šeimininkės mėgstamos šluotelinės hortenzijos, linguoja miskantai, mėlynai žydintys kiečiai. „Toks yra natūralistinis stilius – neturi matytis plikos žemės“, – paaiškina Janina.
Po senomis obelimis, „paparčių slėnyje“, įrengta poilsio zona su hamakais. Čia auga melsvių ir paparčių kolekcija, astilbės, rodžersijos ir kiti pavėsio augalai.
Nauji darbai – didelį lauką užsodino augalų daigais, kurie turi adaptuotis ir užaugti mūsų klimato sąlygomis.

Kolekcija raibsta nuo spalvų
Nuo informacijos sprogsta galva, o tik dabar prieiname svarbiausią sodybos vietą – jurginų kolekciją. Jurginai suskirstyti pagal spalvas, tik 7–8 eilės įvairiaspalvės – tai šiais metais pirkti jurginai, apie 100 veislių.
„Turiu atrinkti, ką verta pasilikti, toliau dauginti, siūlyti kitiems. Selekcininkai kuria vienkartinį grožį, jiems nesvarbu augalo ilgaamžiškumas, atsparumas ligoms, dauginimas. Dabar net naujam namui duoda penkerių metų garantiją“, – juokauja gėlininkė.
J. Čeplinskienė pasiūlo vaikščiojant po jurginų kolekciją išrinkti patį gražiausią. Neįmanoma to padaryti, nes akys raibsta nuo jų spalvų ir formų įvairovės. Spalvų gama: balta, geltona, oranžinė, rožinė, raudona, tamsiai raudona, alyvinė, violetinė, bronzinė, ugninė, marga. Pagal formą: dekoratyviniai, chrizanteminiai, kaktusiniai, skeltažiedžiai, rutuliniai, pomponiniai, žvaigždiniai, lelijažiedžiai, bijūniniai, anemoniniai, apykakliniai, tuščiaviduriai, orchidėjiniai. Žiedų dydis – nuo milžiniškų (25 cm skersmuo) iki miniatiūrinių (3 cm).
Įdomu, kad vyrai paprastai atkreipia dėmesį į didelius jurginų žiedus. „Juos mėgsta ir amerikiečiai“, – teigia J. Čeplinskienė. Moterims labiau patinka mažesni, subtilesni. Kolekcininkė šypsosi, kad tie, kurie gražūs jai pačiai, dažniausiai nepatinka kitiems.
Agronomė sako, kad šoninius pumpurus nulaužia, ant ūglio palieka tik vieną. Taip auginami jurginai atskleidžia tikrąjį grožį. „Negenimi jurginai žydės gausiau, bet žiedai bus mažesni“, – sako Janina Čeplinskienė.

Rita Šemelytė
Laimučio Brundzos nuotraukos

kaimo_laikrastis Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.