Vilkai įsisiautėjo!

Violeta LIUKAITIENĖ „ŪP“ korespondentė

Kaišiadorių rajono Liutonių kaimo gyventojas užvakar rytą ganykloje pamatė kraupų reginį – vilkų papjautas ir ištąsytas vienuolika avių. Dar kelias – perkąstais kaklais, iškąstais šonais, sulaužytomis kojomis, bet dar gyvas. Iš dvidešimt septynių turėtų mišrūnių sveikos liko tik pusė. Tiek šalies ūkininkai, tiek ir medžiotojai vis garsiau skambina  pavojaus varpais – kad ir kaip bemylėtume vilkus, akivaizdu, kad jų populiacija jau yra per gausi. Nerasdami pakankamai maisto miškuose (AKM akcijos – iššaudyti šalies šernus – pasekmė), jie jau nevaldomai  siautėja ūkininkų sodybose.

Ganyklą saugojo elektrinis piemuo   Apie vilkus gamtosaugininkai paprastai turi kategorišką nuomonę – juos reikia saugoti, nes tai nykstantys Lietuvos žvėrys. O jeigu jie puola naminius gyvūnus, vadinasi, ūkininkai jų tiesiog neapsaugo. Tačiau šie samprotavimai visiškai netiktų Kaišiadorių r. Liutonių gyventojo Nikodemo Leonavičiaus šeimai. Jie savo 27 avis (tarp jų ir maži ėriukai) gano netoli  giminaičių sodybos, vos už trisdešimties metrų. Ganykla tvarkinga, aptverta, ją saugo elektrinis piemuo. Kaip kitaip dar labiau savo avių bandą galėtų saugoti žmogus? Kaukinės miškas nuo ganyklos toli, jį nuo kaimo skiria ir upė, tad vilkams iki sodybos – geras galas kelio. Tačiau kartu su „Ūkininko patarėju“ į avių ganyklą atvykęs Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Kaišiadorių rajono vadovas Vilius Karpavičius turi savo, kaip ilgamečio medžiotojo, versiją: „Vilkams miške nebeužtenka maisto.“ Tai gali reikšti tik viena – šių plėšrūnų yra labai daug, tad jie jau išmedžiojo savo pagrindinį grobį – stirnas, jų nebeliko, tad pilkiai maisto ieško ganyklose. „Medžiotojai visada bus už ūkininkus, - tvirtai sako V. Karpavičius. – Tai nenormalu, kad vilkai štai ima ir sudoroja kone visą avių bandą“, - jis sako nieko prieš vilkus neturintis ir yra už tai, kad juos reikia saugoti, globoti, tačiau dabar jau tapo visiška netvarka. Taip būti negali. „Saugant plėšriuosius miško gyventojus, ginant jų teises, negalima nepaisyti ūkininkų interesų“, - įsitikinęs medžiotojas.

Vilkiukai dar per maži pamokoms Medžiotojai neatsistebi vilkų išpuolių laiku, juolab kad vien šiame rajone šiemet tai jau ne pirmas panašus atvejis. „Ūkininko patarėjas“ dar praėjusią savaitę rašė apie kitoje Kaukinės miško pusėje, Klėriškės kaime, gyvenančio ūkininko Arvydo Cikanavičiaus sodyboje šių plėšrūnų paskerstas avis. „Paprastai tokios skerdynės vyksta rudeniop, paauga vilkų mažyliai ir tėvai moko juos susimedžioti grobį, - stebisi  V. Karpavičius. - Čia aiškiai darbavosi ne vienas pilkis, o keli.“ Vaikštome po ganyklą, kurioje tiesiog kojos kliūva už negyvų, sudarkytų avių, ištąsytų   jų likučių, mažų, akivaizdu, visai neseniai atvestų ėriukų. Likusios gyvos avys – išbaidytos, jau iš tolo mus pamačiusios sprunka tolyn. Kai kurios – kruvinos, iškąstais šonais, perkąstais kaklais. Nežinia, kiek sužalotų, nes avys išgąsdintos, neprisileidžia net savų. Ne visos ir gyvos likusios išgyvens, pasveiks. Dvi negyvos nuvilktos net prie upės, bet, matyt, neįstengta perplukdyti grobio vilkiukams. Nejučia galvoji: kodėl tik vilkai turi savo teises, kurias kartais gana aršiai gina žmonės? Ar tos avys jų neturi? Ar tai normalu, kad taip sužaloti, iškankinti, įbauginti  gyvuliai? Aišku, gamtosaugininkai stos piestu – juos turi saugoti jų šeimininkai, ūkininkai, o vilkus gali globoti tik valstybė, visuomeninės organizacijos. Tačiau kaip tam ūkininkui apsaugoti avis ganykloje, kuri yra labai toli nuo miško? Vilkas juk yra miško gyventojas, tad, žiūrėk kaip nori, saugok kaip nori, į sodybas jis neturi eiti. V. Karpavičius  pataria N. Leonavičiui visą elektrinio piemens saugomą teritoriją dar apsmaigstyti raudonomis vėliavėlėmis. Tai  labai daug metų naudotas medžiotojų būdas gąsdinti pilkius. Nors gamtosaugininkai neigia, kad vilkai bijo raudonos spalvos, iš lūpų į lūpas sklinda medžiotojų pasakojimai, kaip vilkas sustoja prieš raudoną vėliavėlę, iškišęs liežuvį žiūri, bet neina toliau. Gal tai ir netiesa, bet turbūt iš nevilties reikia išbandyti visas įmanomas priemones.

Padaryta žala – tūkstantinė Ūkininkas N. Leonavičius skaičiuoja, kad vilkų padaryta žala gali siekti kelis tūkstančius litų. Jam pritaria padedantis ūkininkauti sūnus: „Ta žala ne tik materiali, bet ir moralinė.“ Kiek dabar naktų nemiegos ši šeima, galvodama apie vilkų puolamus gyvulius. N. Leonavičius dabar bijo ir dėl arklio, kurį gano šalia savo sodybos. Jeigu vilkai puola gaujomis, ir tokį didelį gyvulį lengvai papjaus arba apkandžios. Tačiau žala – ne tik netekti gyvuliai, bet ir išlaidos išgabenant gaišenas. Juk teks kreiptis į  bendrovę „Rietavo veterinarinė sanitarija“, kad ši atvažiuotų jų paimti utilizuoti. Vakar pas ūkininką apsilankė Kaišiadorių rajono savivaldybės sudaryta komisija, kuri konstatavo, kad avys tikrai buvo paskerstos vilkų. Surašė aktą ir pažadėjo kompensuoti ūkininko patirtus nuostolius. Žinoma, kompensacijos nebūna šimtaprocentinės, tačiau ir tai didelė paspirtis avių augintojui. Beje, žala ir šiam, ir kitiems nuo vilkų nukentėjusiems ūkininkams bus kompensuojama iš rajono savivaldybės lėšų. Komisijos pirmininkas, rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Neviera „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad šie pinigai galėtų būti panaudojami kitoms rajono aplinkosaugos priemonėms, dabar jie greičiausiai bus panaudoti kompensacijoms, nes vilkai padaro vis daugiau žalos ūkininkams. Jo, kaip ir medžiotojų bei miškininkų, manymu, reikia didinti vilkų sumedžiojimo kvotas, nes situacija darosi grėsminga. „Juk  dabar neramu visiems aplinkiniams ūkininkams – nežinia, kada į jų bandas įsisuks plėšrūnai, - sakė Č. Neviera. – Kita vertus, ar gyventojai saugūs ir dėl savęs, savo vaikų, žaidžiančių pievose ir pamiškėse?“ Taigi abejingų ūkininko bėdai neliko. Nebent... V. Karpavičius pasakojo, kad pas ūkininką į ganyklą pažiūrėti, kas atsitiko, buvo kviečiami ir  gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ atstovai, kad savo akimis pamatytų, kas vyksta, kokia didelė problema su šiais plėšrūnais. Bet... „Jie nevažiavo, sakė, kad neturi laiko, nes dirba. Paprašė atsiųsti nuotraukų, - nusivylęs kalbėjo medžiotojas. - O gerai būtų, jeigu patys pamatytų, tada nesakytų, kad avis sudraskė tiesiog šunys.“ Ir papasakojo mums istoriją, kai vieną kartą šios asociacijos nariai jau padarė panašią išvadą iš nuotraukų. Istorija atsidūrė teismuose. Akivaizdu, kad problema su vilkais – labai didelė, jie šiemet net nesuskaičiuoti, tad rudenį, prasidėjus pilkių medžioklės sezonui, jų sumedžiojimo kvotos bus nustatytos pagal praėjusių metų duomenis. O tai, pasak medžiotojų, gali būti labai maži skaičiai, nes tikslios statistikos nėra, gamta, šiemet pagailėjusi sniego, neleido suskaičiuoti miškuose vilkų (pagal pėdas sniege). Tačiau kas imsis spręsti šią problemą, kai oponentai kol kas tik ginčijasi ir visi turi savo tiesas? Akys krypsta į Aplinkos ministeriją, kuri šiuose ginčuose galėtų būti arbitru. Kaip sakoma, ir kad vilkas būtų sotus, ir avelė sveika.

Autorės nuotraukos

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.