Vilkaviškio krašto žemdirbiai metais nesidžiaugia

Nenukasti R. Jurevičiaus bulvių laukai.

Šie metai Lietuvos žemdirbiams nebuvo itin dosnūs – nuo žemės ūkį nusiaubusių liūčių Lietuvoje nukentėjo šimtai ūkininkų. Ne veltui šalyje buvo paskelbta ekstremalioji padėtis, o patirtus nuostolius žemdirbiai skaičiuoja tūkstančiais eurų. Dėl įmirkusių laukų dalis derliaus taip ir liko nenuimta.

Optimistinė pradžia gero derliaus negarantavo
Vienas iš labiausiai žemdirbiškų rajonų Lietuvoje – Vilkaviškio. Jame šiemet deklaruota 85328 ha pasėlių. Daugiausia ūkininkai augino žieminių kviečių (26,6 tūkst ha), vasarinių kviečių (13,1 tūkst. ha), žirnių (7,4 tūkst. ha), žieminių rapsų (5,1 tūkst. ha) bei cukrinių runkelių (2,2 tūkst. ha) plotų. Anot Vilkaviškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistų, šie metai ūkininkams nebuvo geri ir jų pasekmes kai kurie žemdirbiai jaus dar ne vienus metus.
Dalis šiame rajone javus auginančių ūkininkų nuostolių patyrė antrus metus iš eilės. Pernai iššalo beveik visi žieminiai pasėliai, o šiemet iš laukų nepavyko paimti viso derliaus. Pasak Pilviškių seniūnijoje ūkininkaujančio Rimanto Melniko, šių metų javapjūtė prasidėjo optimistiškai – žieminių kviečių derlius viršijo lūkesčius, rapsai taip pat buvo geros kokybės. Atėjus laikui kulti vasarines kultūras, jos dar nebuvo išnokusios. Vėliau prasidėjo liūtys, į laukus įvažiuoti buvo beveik neįmanoma. Vyriškis iš viso nenukūlė maždaug 20 ha javų.
Ūkininkai dalį derliaus paliko laukuose, tačiau nukentėjo ir tie, kurie nukūlė iki galo dar neišdžiūvusius javus. O tokių buvo taip pat nemažai. Nenorėdami patirti dar didesnių nuostolių, žemdirbiai šlapius grūdus pardavė itin žemomis kainomis. Dalies produkcijos supirkimo punktai apskritai nepriėmė, nes grūdai buvo per šlapi, per daug sudygę.
Tikėdamiesi kompensacijų, ūkininkai apie patirtą žalą galėjo pranešti Žemės ūkio skyriaus specialistams. Iš viso tai padarė 67 pareiškėjai. Pripažinta, kad žuvusių pasėlių plotai siekia 551 ha. Tiesa, anot specialistų, šie skaičiai neparodo realios situacijos, nes žuvusių plotų rajone yra gerokai daugiau. Tiesiog dalis ūkininkų, nesitikėdami sulaukti paramos, apie patirtus nuostolius nepranešė.

Iš deklaruotų žuvusių pasėlių labiausiai nukentėjo žirniai. Jų plotai sudaro 178 ha. Nemažai žuvo ir vasarinių kviečių – 123 ha, bulvių – 76 ha, avižų – 48 ha, vasarinių miežių – 33 ha, grikių – 32 ha ir pupų – 29 ha. Žuvusių cukrinių runkelių plotai Vilkaviškio rajone šiais metais sudaro šiek tiek daugiau nei 8 ha.
„Metai buvo išties sunkūs. Sudeginome daug kuro, sunaudojome daug energijos ir darbo valandų. Gero derliaus taip pat neturėjome. Bent jau laukuose javų neliko, turime pajėgią techniką, tad spėjome viską nukulti. Visus grūdus laikome namuose, džioviname ir tik stebėdami biržą vėliau vežame į supirkimo punktus. Šiemet didžioji dalis grūdų – pašariniai. Ūkininkavimas – sunkus verslas, daug sėkmės priklauso nuo gamtos sąlygų. Kita vertus, aš visada juokauju, kad pasigalynėti yra gerai“, – šypsojosi Matlaukio seniūnijoje 1800 ha žemės dirbantis Robertas Mickevičius.
Tiek jis, tiek dauguma kitų Vilkaviškio rajono ūkininkų šiais metais dėl gausių kritulių nespėjo laiku pasėti žieminių kultūrų. Pavyzdžiui, R. Mickevičius į laukus neišbarstė maždaug 20 proc. planuotų sėklų. Dar blogiau – dalį jau pasėtų žieminių kultūrų vis tiek teks atsėti vasarinėmis kultūromis, nes laukuose dėl gausaus vandens pasėliai paprasčiausiai supuvo.

Daržovių augintojų vargai
Ne ką geresnė ir Vilkaviškio daržovių augintojų padėtis. Apie 20 ha morkų, kopūstų, burokų ir kitų daržovių auginantis Giedrių kaimo gyventojas Arūnas Laskevičius derlių imti baigė tik prieš kelias dienas. Paprastai šiuo metu visas ūkininko užaugintas derlius jau seniai būna sandėliuose.
„Vėliausiai nuimu kopūstus – įprastai tai padarau iki lapkričio vidurio. Šie metai – išskirtiniai. Asmeniškai man nėra taip blogai, kaip kitiems ūkininkams, kurių laukus visiškai užliejo vanduo. Aš bent jau nuėmiau derlių. Pavyzdžiui, morkos, nors ir purvinos, bet jau sandėliuose. Aišku, nežinia, kaip šiemet daržovės išsilaikys per žiemą. Kol kas tą prognozuoti labai sunku. Realizacija šiuo metu nebloga. Kitur daržovės užderėjo daug prasčiau, todėl dabar jaučiamas šioks toks jų trūkumas“, – kalbėjo A. Laskevičius.
Čyčkuose ūkininkaujantis Remigijus Jurevičius taip pat tvirtino tokių sunkių metų neatsimenantis. Tiesa, vyriškis nukentėjo nepalyginamai daugiau nei A. Laskevičius. Iš jo auginamų maždaug 14 ha bulvių, šiandien dar beveik 5 ha yra laukuose.
„Paprasčiausiai neina įvažiuoti į dirvą. Laukiu, kol šiek tiek pašals. Tiesa, nesinorėtų, kad iš karto spustelėtų stiprus šaltukas, nes bulvėms tai būtų pražūtis. Gavęs šalčio bulvėse esantis krakmolas kristalizuojasi ir pati daržovė tampa šiek tiek saldesnė. Tų bulvių, kurias pavyko nukasti, derlius yra geras. Nors šios daržovės šiemet dėl saulės trūkumo ir brendo lėčiau nei įprastai, tačiau dėl didelio drėgmės kiekio jos užaugo pakankamai didelės. Įprastai iš vieno hektaro prikasu maždaug 30 tonų. Auginu ir pusę hektaro burokų, su jais problemų šiemet nebuvo. Kažkada sodinau ir morkas, ir kopūstus, bet juos parduoti yra daug sunkiau. Ūkininkai bet ką galėtų užauginti, tačiau mūsų šalyje yra daug problemų su realizacija“, – mintimis pasidalijo R. Jurevičius.

Vieniems blogai, kitiems gerai
Kiek geresni metai Vilkaviškio rajone buvo uogų augintojams. Tiesa, ne visiems. Nemažai braškių dėl didelio drėgmės kiekio supuvo nespėjus jų nuskinti, tačiau tiems, kurie turi šilauogių bei serbentų laukus, sekėsi daug geriau.
„Šiemet uogų derlius šiek tiek prastesnis nei ankstesniais metais, tačiau kaina geresnė, tad skųstis neturiu kuo. Dalis serbentų nušalo, bet taip būna kasmet pastaruosius 5–6 metus. Derliaus kiekiai paprastai keičiasi nežymiai. Iš 58 turimų juodųjų serbentų hektarų šiemet priskyniau apie 30 tonų uogų“, – pasakojo Šeimenos seniūnijoje savo plotus deklaravęs Viktoras Jancius.
Šilauogėmis besiverčiantis Teiberių kaimo gyventojas Arūnas Vitkauskas taip pat pernelyg nesiskundė šių metų derliumi. Įvairias veisles auginantis ūkininkas tvirtino, jog vienos uogos užderėjo geriau, kitos blogiau, tačiau, jei visi metai būtų tokie kaip šie, būtų gerai.
„Žinau, kad kitiems šilauogių augintojams šiek tiek pakenkė lietus, tačiau man jis tik padėjo. Nereikėjo laistyti daigų. Žiemą ir pavasarį ūgliai šiek tiek apšalo, ypač jiems pakenkė dideli temperatūrų skirtumai, kai dieną būdavo šilta, o naktį šaldavo. Kiek galėjau, tiek gelbėjau daigus – kūrenau laužus, kad sušildyčiau, todėl manau, jog dalį derliaus tikrai išgelbėjau“, – džiaugėsi A. Vitkauskas.

Didesnės cukrinių runkelių augintojų išlaidos
Geru derliumi šiemet negali pasigirti Vilkaviškio rajono cukrinių runkelių augintojai. Dėl gausių kritulių buvo itin sunku su sunkiąja technika įvažiuoti į laukus ir nuimti derlių. Be to, dėl lietaus ir saulės trūkumo, šiemet runkelių cukringumas yra labai mažas – siekia vos 15–16 proc.
„Šie metai labai neįprasti. Runkeliai nespėjo pasiruošti žiemai, nėra prikaupę pakankamai cukraus. Be to, jų purvingumas labai didelis – apie 13 proc. Dėl šlapių dirvų negalime jau nuimtų runkelių palikti laukuose. Esame priversti juos vežti į aikšteles, buvusias tranšėjas ir kitas panašias vietas, o iš ten dar sykį krauti į priekabas ir vežti į fabriką. Dėl to transportavimo išlaidos išauga dvigubai. Be to, dirbdami šlapiose žemėse kombainai šiemet daug daugiau sunaudoja kuro sąnaudų. Pavyzdžiui, šiemet vienam hektarui kombainas sudegina maždaug 80 litrų kuro, kai įprastai užtenka apie 30 litrų degalų“, – Pasakojo Pilviškių seniūnijoje maždaug 200 ha cukrinių runkelių auginantis Virginijus Mykolaitis.
Anot jo, šio neįprasto sezono padariniai jausis dar kelerius metus, nes labai susigadino dirvos. Be to, ūkininkams teks atnaujinti ir stipriai sugadintus kelius. V. Mykolaitis džiaugėsi bent tuo, kad pastaruoju metu kyla vis mažiau problemų su Marijampolės cukraus fabriku. Anksčiau dėl savo pinigų net teismuose kovoję ūkininkai jau kelis metus džiaugiasi laiku vykdomais atsiskaitymais. Tiesa, pastaruoju metu pinigais žemdirbiai atgauna tik pusę sumos. Cukraus fabrikas, ūkininkai ir UAB „Žvalguva“ yra sudarę trišalę sutartį, pagal kurią žemdirbiai nuo 50 iki 80 proc. runkelių vertės privalo iš „Žvalguvos“ pasiimti prekėmis: trąšomis, sėklomis arba chemikalais. Anot V. Mykolaičio, stambiesiems ūkininkams tai problemų nesukelia, tačiau smulkieji ne visada lieka patenkinti.

Bloga metų pabaiga pienininkams
Priešingai, nei kai kuriems kitiems Vilkaviškio rajono ūkininkams, pieno gamintojams bent iki šiol metai buvo neblogi. Vasara buvo lietinga, žemdirbiai spėjo pasidaryti pakankamai pašarų žiemai, o ir galvijams maisto nestigo. Šiokių tokių sunkumų iškilo tik tiems, kurie džiovino šieną, tačiau šienainiui gaminti lietūs netrukdė.
„Užpernai Vilkaviškio rajone buvo sausra, o pernai – „pinigų sausra“. Šie metai iš tikro buvo neblogi. Bent iki šiol. Lapkritį gavome po 2–3 centus mažesnes pieno kainas, prognozuojama, kad jos dar labiau kris. Atrodė, kad viskas jau stojasi į savo vietas, tačiau artėjant didžiosioms metų šventėms sulaukėme nemalonių dovanų“, – apgailestavo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Vilkaviškio skyriaus pirmininkas Albinas Šneideris.
75 karves laikantis ūkininkas tvirtino šiuo metu už pieną negaunantis net Lietuvoje mokamo vidurkio. Anot jo, blogiausia, kad tiek Vilkaviškio rajono, tiek visos šalies pieno gamintojai nėra vieningi ir nekovoja už savo teises. Ūkininkas svarstė, kad susikooperavę pienininkai tikrai galėtų išsikovoti aukštesnes pieno supirkimo kainas, tačiau dabar visi siekia tik vienadienės naudos, nepagalvodami apie ilgesnes perspektyvas.

Bitininkai nesiskundžia
Vidutiniai metai buvo Vilkaviškio rajono bičių laikytojams. Pasak Vilkaviškio bitininkų draugijos pirmininko Sigito Jašinsko, geriausiai rajone užderėjo liepų medus, prasčiausiai – rapsų.
„Kadangi šiemet vėlavo pavasaris, bitės nespėjo pakankamai sustiprėti, kad prineštų pakankamai daug žieminių rapsų medaus. Vasarinių rapsų rajone pastaraisiais metais beveik niekas nesėja. Seniau jų laukų būdavo tiek pat, kiek ir žieminių, tačiau dabar situacija yra pasikeitusi“, – pasakojo S. Jašinskas.
Pats 45 bičių šeimas turintis bitininkas pasakojo, kad iš vienos šeimos šiemet prisuko apie 35 kg medaus. Anot jo, panašūs ir kitų rajono bitininkų rodikliai. Iš viso Vilkaviškio rajone yra apie 160 bitininkų, kurie laiko beveik 3,3 tūkst. šeimų.
„Šiuo metu bitės jau miega. Visos pamaitintos, kokių nors nusiskundimų nė iš vieno rajono bitininko negirdėjau. Kadangi šiemet bitės skraidė ilgai, jų žiemojimas turėtų būti trumpesnis“, – prognozavo Vilkaviškio rajono bitininkų draugijos pirmininkas.

Andrius GRYGELAITIS