Žemės nuoma ir naudotojai tarsi įstrigo tarp girnų

Per pastaruosius dešimtmečius plačioji visuomenė niekada neskyrė tiek dėmesio žemės ūkiui kaip dabar, nors iš žemės duoną pelnančių Lietuvos gyventojų dalis jau menka. Visuotino kaimiškų reikalų svarstymo priežastis glūdi Seime. Kad žemdirbių reikalai atsidūrė susidomėjimo centre, yra gerai. Tai proga išsamiau pakalbėti apie senas problemas, padiskutuoti, kaip jas išspręsti. Pamėginkime per šią prizmę pažvelgti į pastarųjų dienų skandalus dėl žemės nuomos.

Kaip perkūnas iš giedro dangaus
Žinia buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus: kaip išsiaiškino portalas 15min.lt, žemės ūkio ministro Broniaus Markausko garbaus amžiaus motina bei sesuo naudoja ir deklaruoja keturis kitiems savininkams nuosavybės teise priklausančius sklypelius, kuriems nuomos ar panaudos sutartys nėra sudarytos.
Didžiausio iš šių sklypų, šiek tiek didesnio nei hektaras ploto, savininkas, aktyvus socialdemok­ratų partijos narys Ramutis Lėlys kreipėsi į žurnalistus.
Jis žiniasklaidai tvirtino, kad dėl naudojimosi žeme nebuvo net žodinio sutikimo.
Tie žmonės su ūkininkais iki skandalo nebuvo matę vieni kitų akyse, nors istorija prasidėjo ne vakar, o prieš penkerius šešerius metus, kai ūkio naudojamame plote atsirado nauji savininkai – paveldėtojams buvo atkurtos nuosavybės teisės.
Pasak ministro aiškinimo, tai netyčinis pažeidimas. Klaipėdos priemiesčio plėtros zonoje sunku supaisyti žemės savininkų kaitą, nėra galimybės gauti informacijos apie juos.
Nepavykus užmegzti su jais ryšio, šeimos suėjime svarstyta, ar neparduoti melžiamų karvių bei prieauglio – visai atsisakyti gyvulininkystės.

Vertinimai griežti
Politologai ir opozicija tikina, kad ministras dėl šių reikalų susikompromitavo ir galbūt net turėtų atsistatydinti. Tačiau Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis ir valdančiųjų „valstiečių“ frakcijos vadovas ministro šeimos didelės nuodėmės neįžvelgia. Pasak jų, kalbama apie nedidelius sklypus, ūkininkavimo praktikoje Lietuvoje tai pasitaiko, ne iš blogos valios.
Seimo nariai, turintys ūkininkavimo patirties, žino įvairių išimčių, su kai kuriomis ir patiems teko susidurti, kai nuomos sutartį sudaryti su žemės savininku buvo keblu. To vengia pašalpų gavėjai nenorėdami prarasti socialinės paramos. Konservatorius Kazys Starkevičius žiniasklaidai atviravo, kad buvo susidūręs su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie nepasitiki jokiomis sutartimis, nuogąstauja, kad pasirašę rizikuoja netekti nuosavybės. Jiems geriausias susitarimas – eurai į rankas.
„Valstietis“ Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas atsargiai pastebi, kad toje istorijoje keistokas žemės savininkų elgesys – kelerius metus laukė, savo žeme nesidomėjo.
„Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, kokia paprastų ūkininkų patirtis.

Kaltina užsitęsusią žemės reformą
Lietuvoje žemdirbiai nuosavybės teise valdo tik apie 40 proc. dirbamosios žemės, o likusią dalį nuomoja. Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genovaitė Staliūnienė dėl tokios nenormalios situacijos kaltina užsitęsusią žemės reformą.
Laukai išmėtyti, neretai be privažiavimo kelio, su įsiterpusiais sklypais. Tokius ūkius sunku valdyti. Kita reikalo pusė – ūkininkas nuomoja žemę iš smulkių žemės savininkų, vadinamųjų trihektarininkų. Neretai jų susidaro šimtas ar daugiau.
G. Staliūnienė tvirtina, jog nėra ūkininko, kuris vengtų mokėti nuomą. Tačiau ūkininkaujant nutinka įvairių situacijų. Gali nežinoti apie sklypo savininko pasikeitimą.
Kauno rajono ūkininkų lyderė neatmeta, kad dabar į naudojamos žemės teisinius aspektus bus žiūrima dar griežčiau. Dėl to apgailestauja: „Sąlygos ūkininkauti vis sudėtingesnės, popierizmo ir taip daug, o jeigu reikės sudaryti rašytines sutartis su kiekvienu žemės savininku.“

Buvo susidūręs su panašia situacija
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius pripažįsta, jog žemės nuomos sutartys yra iššūkis.
„Lietuva gerokai išsivaikščiojusi, žmonės išvykę į užsienį, nepalikę įgaliojimų giminaičiams. Kur keli bendraturčiai, reikia visų sutikimo. Būdami užsienyje nevertina turto. Būna komplikuotų atvejų“, – neretą atvejį mini R. Juknevičius.
Pasak ūkininko, priemiestinėse zonose kyla problemų dėl žemės savininkų kaitos. Lengva pražiopsoti pasikeitusią situaciją, o patys savininkai iniciatyvos nerodo.
„Esu priemiestinio ūkio savininkas. Teko susidurti su panašia situacija. Sklypą pirko Vilniuje registruota įmonė, tada pardavė. Prašiau, kad duotų naujo savininko kontaktus, nedavė. Pačiam gauti informaciją sudėtinga, neleidžia Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Vos ne detektyvinio tyrimo reikėjo“, – pasakojo Šiaulių rajono ūkininkas.
Jis neslėpė, kad tą sezoną taip ir nepavyko susisiekti su naujuoju žemės savininku, žemę dirbo neturėdamas sutarties – nenorėdamas jos apleisti, kad paskui nereikėtų papildomų investicijų. Tačiau nuomos sutartis vėliau buvo sudaryta.

Pamoka visiems ūkininkams
Rimti ūkininkai, pasak Ūkininkų sąjungos vicepirmininko, nuomos ar panaudos sutartims sudaryti deda rimtas pastangas, sutartis yra įregistravę Registrų centre. Šio reikalavimo laikosi jis pats, kaip ir didelė dalis kitų ūkininkų. Žodinių susitarimų dėl naudojimosi svetima žeme labai sumažėjo dėl gyventojų pajamų mokesčio – nuo šių metų atsirado prievolė nuomojantis nekilnojamąjį turtą, taip pat ir žemę, už gyventoją (nuomotoją) į biudžetą sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
R. Juknevičius viliasi, jog dėl reikalavimo pateikti žemės naudojimo dokumentus deklaravimas netaps sudėtingesnis. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) eina paprastinimo link, nes visa reikalinga informacija yra duomenų bazėse. „Yra galimybė dirbamų plotų ribas nustatyti, pagal Registrų centrą – registruotas sutartis, dabartinės galimybės leistų nuotoliniu būdu iš kosmoso nuotraukų nustatyti, kokie augalai auga“, – sakė ūkininkas. Jo nuomone, duomenų bazėms bendradarbiaujant faktiškai deklaracijų ūkininkams pildyti nereikėtų. Sumažėtų dokumentų tvarkymo našta, kuri kartais varo į neviltį.

Kada reikalaujama dokumentų
NMA atstovė Aistė Mileikaitė patikino, kad žemės valdymo teisę pagrindžiančių dokumentų reikalaujama ne taip jau dažnai. Praėjusiais metais dėl įvairių pranešimų, gautų Pasitikėjimo linija, NMA jų paprašė 107 kartus. 228 atvejais kreiptasi į pareiškėjus dėl nustatyto dvigubo deklaravimo. Apie 50 proc. atvejų dokumentai buvo nepateikti. O pareiškėjų iš viso yra apie 130 tūkst.
Agentūros atstovė priminė, kad žemės valdymo dokumentus reikia pateikti, kai pareiškėjas praėjusiais metais neteikė paraiškos arba deklaruoja per praėjusius dvejus metus visiškai nedeklaruotus didesnius nei 1 ha naudmenų ir kitus plotus, tais atvejais, kai pareiškėjas pats pildo paraiškos elektroninę formą; kai pareiškėjo nurodytoje vietoje jau yra įbraižyti kito pareiškėjo laukai ir nepavyksta išspręsti dvigubo deklaravimo; įtarus, kad pareiškėjas padidino deklaruotą plotą, siekdamas gauti didesnę paramos sumą (išmoką už pirmuosius hektarus, išmoką jaunajam ūkininkui); kai yra gaunama informacija (skundas, pranešimas ar kt.) apie pareiškėją dėl netiksliai ir (arba) neteisėtai einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotų plotų; atsitiktinės atrankos ar rizikos analizės būdu atrinkus pareiškėją žemės valdymo teisės patikrai.

Reikėtų eiti civilizuotu keliu

Audrius PETKEVIČIUS
Žemės teisės ekspertas

Žemės savininko ir naudotojo santykiai turėtų būti įteisinti: sutartys rašytinės, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Taip elgiantis apsaugomos abi šalys: tiek nuomininkas, tiek nuomotojas.
Rekomendacija ganėtinai paprasta, daug savininkų tuo naudojasi. Kiek žinau, panaudos ir nuomos sutarčių yra sudaryta ir įregistruota bendram plotui, kuris yra netoli milijono hektarų. Tiesiog šalys turėtų susitarti ir eiti civilizuotu keliu. Trečio, stebuklingo kelio, nėra.
Aišku, būna sudėtingų atvejų (pvz., dėl išvykusiųjų iš šalies), bet reikia gerbti nuosavybės teisę. Čia ne duomenų gavimo apie savininką problema. Svarbu principas – savininkas nori ar nenori išnuomoti žemę.
Žemės savininkas turi teisę daryti su žeme ką nori, tačiau jis turi pareigą tą žemę prižiūrėti, kad ji nebūtų apleista. Jei apleidžia žemę, paverčia šiukšlynu ir pan., yra prievartos mechanizmas: didesni žemės mokesčiai, baudos.
Kita vertus, nuomininkas turi gerbti savininko valią. Jeigu nenuomoja (priežastis nesvarbi – yra išvažiavęs ar tiesiog nenori), tokia jo valia. Be jokio susitarimo dirbti svetimą žemę yra neteisėtas dalykas.
Esami susitarimai, jeigu jie yra rašytiniai ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tą sklypą pardavus galioja ir naujajam savininkui. Naujasis savininkas tampa sutarties perėmėju. Jei viskas išspręsta tvarkingai, situacijos tai nekeičia.

Sužinoti informaciją – daug laiko ir jėgų

Kristina PETROŠIENĖ
VĮ Registrų centras atstovė

Dominančio nekilnojamojo daikto duomenis – žemės ar statinio plotą, paskirtį, savininką, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, galima sužinoti užsisakius Nekilnojamojo turto registro išrašą. Prieš tai galima apsilankyti Registrų centro sukurtame nemokamame atvirų duomenų portale Regia.lt ir susirasti dominantį plotą žemėlapyje, ten rasti plotui suteiktą adresą arba sklypo unikalų numerį.
Kai randamas sklypo adresas, užsisakyti duomenis apie savininką galima Registrų centro savitarnoje internetu.
Kai žinomas tik unikalus sklypo numeris, reikia atvykti į Registrų centro padalinį ir pateikti prašymą raštu suteikti Nekilnojamojo turto registro išrašą pagal unikalų sklypo numerį.
Apie veiksmą, jog įsigijote nekilnojamojo turto objekto išrašą, bus informuotas to turto savininkas, jei jis yra užsisakęs paslaugą gauti informaciją apie tai, kas domėjosi jo turtu.
Tokią informaciją galima gauti apie bet kurį sklypą, ne tik tą, su kuriuo ribojasi besidominčiojo žemė.

Irma DUBOVIČIENĖ
ŪP korespondentė