Žieminiai rapsai: sėjos terminus išderino sausra

Anksčiau ar vėliau, bet žieminiai rapsai bus pasėti – pavasarį akis ir vėl džiugins žydintys jų laukai.

Rapsams įsitvirtinti šalies žemės ūkyje padėjo derliaus paklausa ir gana geros supirkimo kainos. Keliolikos metų patirtis rodo, kad žemdirbiams rentabiliau auginti žieminius rapsus: jų derlius dažname ūkyje siekia 4–5 t/ha, kokybė atitinka supirkėjų reikalavimus, o ir pjūtis neužtrunka. Tačiau su sėja problemų būna kone kasmet. Mat sėjos terminai gana griežti – rugpjūčio 5–25 dienomis. O šiemet rapsų augintojams rūpesčių dėl savalaikės sėjos tikrai daug: kaitra taip spartino rugiapjūtę ir džiovino žemę, kad daug kur nespėta laiku ir tinkamai įdirbti dirvų. Tad kol kas apsėta tik 15 proc. žieminiams rapsams skirtų plotų.

Sėja vėluoja
LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza įsitikinęs, kad po rugpjūčio 10-osios kiekviena diena padidina riziką, nes augalai nespės tinkamai pasiruošti žiemai. Belieka tikėtis ilgo ir šilto rudens, kad rapsai suspėtų išauginti gausią lapiją ir 8–12 mm storio šaknies kaklelį. Tik tokie augalai atsparūs žiemos šalčiams ir dėl didelių dienos ir nakties temperatūrų svyravimų pavasarį pasitaikantiems augalų iškilnojimams.
Kitaip tariant, nuo sudygimo iki rudeninės vegetacijos pabaigos turi praeiti 60–80 dienų.
„Sėjos laiką dažniausiai nulemia žieminių javų pjūties laikas, o šiemet sausra ir karštis beveik visus javus sunokino vienu metu. Žemdirbiai skubėjo nuimti derlių ir daugeliui tinkamai paruošti dirvą pritrūko laiko, – kalbėjo mokslininkas. – Rapsams gerai augti ir derėti dirvos armuo turėtų būti purus ir apie 25 cm storio, humusingas, geros aeracijos ir pralaidus drėgmei.“
Pasak V. Feizos, šiemet po pjūties beveik parą laiko dirva dar turėjo drėgmės ir ją reikėjo skubiai įdirbti lėkštiniu skutik­liu, maždaug 10–12 cm gyliu. Paskui suarti. Tačiau dirva taip giliai įdžiūvusi, kad ariant virsta luitai, daug grumstų, lieka neaparti šiaudai. Pasėti rapsai dygs ilgai, netolygiai, prastai žiemos. „Nespėjus suarti, reikėtų taikyti bearimį žemės dirbimą. Naktys vėsta, ryte dirvas dengia rūkas, tad jų paviršius būna drėgnas, todėl negiliai esančios sėklos tikrai sudygs, – aiškina „ŪP“ pašnekovas. – Būsimo derliaus gausą nulems individualūs žemdirbių sprendimai, nes jie rapsus augina jau keliolika metų.“

Geriau sėti hibridus ir nedidinti sėklų normos
Derliaus gausai itin svarbus žieminių rapsų veislių pasirinkimas bei sėklos normos. Kalbintų UAB „Baltic Agro“ sėklų produktų vadovo Henriko Selezenevo ir „Syngenta“ produktų plėtros vadovo Arnoldo Čepelės nuomonės sutapo: „Nepalankiomis sėjai sąlygomis geriau rinktis tik žieminių rapsų hibridus. Svarbūs žiemiškumo balai, kurie turi būti ne mažesni nei 8. Sėjos norma apie 2,5 kg/ha ir jos nepatartina didinti. Svarbus ir sėklų stambumas: stambesnių išsėjama mažiau, o smulkesnės sutankina pasėlį. Teoriškai hibridinių veislių augalų turėtų būti 30–60 kv./m. Tankių pasėlių augalai tarpusavyje konkuruodami dėl šviesos ir maisto medžiagų ištįsta.“
Anot A. Čepelės, hibridinius rapsus pasėjus net 5–7 dienomis vėliau nustatytų terminų, sudygę augalai sparčiau vystosi ir būna atsparesni žiemos sąlygoms. Pernai rugsėjo 8 d. pasėti rapsai vidutiniškai turėjo apie 480 ankštarų. Mat retesniame pasėlyje žieminiai rapsai šakojasi gausiau, atsparesni piktžolėms (ypač jei taikomas bearimis žemės įdirbimas) ir nepalankioms žiemojimo sąlygoms. Itin svarbus pasėlių purškimas herbicidais: kadangi menkas lietus drėgmės dirvose nepadidino, tad patartina rapsus purkšti anksti ryte, vandens kiekį padidinus iki 300–400 l/ha.
H. Selezenevo teigimu, 4–5 metų duomenimis, maksimalus žieminių rapsų derlius gautas juos pasėjus rugpjūčio 20–26 dienomis. Kas šiemet rapsus spėjo pasėti prieš porą savaičių, augalai jau sudygę. Tačiau žemdirbiai nerimauja: sėti rapsus vėliau, ar nesėti visai? „Jeigu daugiamečių žolių laukai buvo įdirbami nuo birželio vidurio, patarčiau dar nesėti, nes dirvos visiškai neturi drėgmės. Po javų, greitai įdirbta dirva dar kiek drėgna ir sėti galima, – mano pašnekovas. – Šiuo metu apsėta gal 15 proc. rapsams skirtų laukų ir nors terminai spaudžia, augintojams pasirinkimo beveik nėra. Be žieminių rapsų sutriks sėjomainų rotacija, nes jiems įprastai skiriama 20–25 proc. dirbamų laukų ir į tą patį lauką jie turi sugrįžti tik po 3–4 metų.“

Situacija laukuose
Žemdirbiams ne kartą teko įsitikinti, kad optimalius mokslinius terminus koreguoja gamta. Ir dabar niekas nepasakys, kiek kritulių bus artimiausiu metu, ar užsitęs ruduo ir kokia bus žiema. Neatsitiktinai „Atžalyno“ ŽŪB (Alytaus r.) vadovas Algis Žėkas, prieš gerą savaitę 22 ha plote rapsų sėklas išbėręs lyg į pelenus, sėjos darbus nutraukė.
L. Stonkuvienės agroserviso įmonės vyriausiasis agronomas Jaunius Stonkus sako, kad sėjomainoje žieminiai rapsai užims apie 540 ha. Iki šiol pasėta pusė numatyto ploto, bet šią savaitę rapsų sėja turėtų būti baigta. „Taip sausa, kad daugelyje ūkių sėkla dirvoje gulės kaip sandėlyje. Mes juos sėjame po žieminių javų ir visas dirvas ariame. Molingesnius laukus tenka kelis kartus kultivuoti, – dalijasi patirtimi J. Stonkus. – Sėjos norma iki 2,5 kg/ha, nes itin svarbu pasėlių tankis.“
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Aušrys Ma­cijauskas apibendrindamas žie­minių rapsų sėją sako, kad beveik 3/4 šalies ūkių dirvos be drėgmės. Nesėti ir laukti lietaus – rizikinga, sėti į išdžiūvusią dirvą – irgi rizikinga. Tačiau dauguma sės ir taikys įvairias žemės įdirbimo ir sėjos technologijų gudrybes. Bet kokiu sėjos atveju, jei tik žieminiai rapsai gerai peržiemos, jų derlius duos daugiau pajamų nei vasarinių augalų.

Vanda BARONYTĖ
„ŪP“ korespondentė

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.