Žieminiai rapsai: vėluojanti sėja sumažins jų plotus?

Net Dzūkijoje, kur lietus didelės žalos nepadarė, žieminių rapsų ankštaros pjūčiai dar per drėgnos. Laukiama nors kelių saulėtų dienų.

Sausas ir vėsus pavasaris, dažnos vasaros liūtys ir vėsoki orai bent porai savaičių nutolino rugiapjūtės darbus. Kol meteorologai nežada gerų orų, pjūčiai teks gaudyti giedros valandėles, o kiek vėluos rudeninės sėjos terminai (ypač žieminių rapsų), galima tik spėlioti.
Mokslininkų rekomendacijomis, optimalus sėjos laikas – rugpjūčio 5–10 d. ir po šios datos kiekviena diena padidina riziką, kad augalai nespės tinkamai pasiruošti žiemai. Kitaip tariant, nuo sudygimo iki rudeninės vegetacijos pabaigos turi praeiti 60–80 dienų.

Situacija laukuose nedžiugina
Žemdirbiams ne kartą teko įsitikinti, kad optimalius darbų terminus koreguoja gamta. Ir dabar niekas nepasakys, kiek kritulių bus artimiausiu metu, ar užsitęs ruduo ir kokia bus žiema. Bet šiųmetė vasarą nuo pernykštės mažai kuo skiriasi ir sunku įvertinti, kada prasidės intensyvūs rugiapjūtės darbai. Kol kas lietingų dienų daugiau nei saulėtų, kritulių kiekis ir vėjo gūsiai tose pačiose vietovėse būna skirtingi. Po paskutinių liūčių nokstančiuose laukuose nuostolių padidės, daug kur kombainai neįvažiuoja į laukus, tad optimistinė informacija apie didelius šių metų derlius abejotina. Kaip sako ūkininkai, jie derlių skaičiuoja aruoduose, pirmiausia į juos turėtų subyrėti žieminių rapsų sėklos iš 160 tūkst. ha.
Tą patį tvirtina ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo Mokslo skyriaus vedėja dr. Regina Repšienė. „Klaipėdos zonoje iki vidurvasario drėgmės pertekliaus beveik nebuvo, tačiau pastarosiomis savaitėmis jos jau per daug. Derliaus nuėmimas vėluoja ir iki rugpjūčio 10 d. žieminių rapsų tikrai niekas nepasės. O vėlesnė sėja mažina derlių. Kita vertus, Vakarų Lietuvoje jie prasčiau žiemoja – žiemos besniegės ir augalams per šilta, tad jų sėjama mažiau.“
Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovo Aušrio Macijausko, žieminiai rapsai pernai pradėti kulti apie liepos 20 d., o dabar šie darbai retai kur vyksta. Sėklų drėgnumas – apie 20 proc., ankštys prinokusios, kad sėklos išbyrėtų, tereikia stipresnio vėjo ar lietaus. Nuostolius galima vertinti įvairiai, nes ir tame pačiame lauke po buvusio vėsaus ir sauso pavasario (dėl netolygaus rapsų vystymosi) jie bręsta nevienodai.
LGAA vadovo nuomone, apie žieminių rapsų sėją kalbėti sudėtinga, nes jie dažniausiai sėjami po žieminių javų. Optimalus jų sėjos laikas yra rugpjūčio 5–10 d., o paskutinis terminas – rugpjūčio 25 d., tačiau kintantis klimatas šį terminą pratęsia dar 8–10 dienų. Jeigu orai pagerės, rapsai bus pasėti laiku, tačiau gali būti ir taip, kad jų bus pasėta mažiau. Tikėtina, kad dauguma sės ir taikys įvairias žemės įdirbimo ir sėjos technologijų gudrybes. Bet kokiu sėjos atveju, jei tik žieminiai rapsai gerai peržiemoja, jų derlius duoda daugiau pajamų nei vasariniai augalai.

Ankštarų nokimas reguliuojamas
Lygiai taip pat šiųmetės javapjūtės situaciją vertina ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Bandymų stoties prof. habil. dr. Rimantas Velička: „Darbymečio spartą reguliuoja kintantis klimatas – šiltėjant rudeniui rapsų sėjos terminai yra vėlesni. Iki 2008 m. apie 60 proc. žieminių rapsų pasėdavo iki Žolinių, o po kelerių metų (2015 m.) net 92 proc. šių augalų pasėta po Žolinių. Vidurio Lietuvoje optimalus sėjos terminas – rugpjūčio 20–30 dienomis.“
Mokslininko teigimu, pjūties darbai priklausys dar ir nuo augalų vešlumo. Lengvesnėse žemėse ir, kur rapsai mažiau įtręšti, ankštaros jau netoli brandos. Kad būtų paspartintas ir suvienodintas jų brendimas, naudojami desikantai („Reglonas Super“ ir „Diqua“). Pirmasis turi lipnios medžiagos ir po 15 min. pradeda veikti. Sėklų išbyrėjimą stabdo įvairūs aventrolio deriniai – specialiai tam tikslui sukurtas preparatas. Jis ankštaras padengia tampria plėvele ir neleidžia joms atsidaryti. Ši priemonė naudinga ūkiams, kuriems trūksta kombainų sparčiai pjūčiai, nes žieminių rapsų derliaus nuėmimas pailginamas visa savaite.
Tačiau dabartinės rapsų veislės sėklų nebarsto ir ūkininkai šių preparatų naudoja mažai. Svarbus minėtų preparatų naudojimo laikas: per anksti – sėklos liks nesubrendusios, smulkios, be to, kol yra žalių ankštarų, purkšti negalima. Ankštaros turi būti pageltusios ir bent 30 proc. juodų – sunokusių. Žemdirbiai žino, kad pirmiausia noksta viršutinės žieminių rapsų ankštaros, nupurškus per vėlai subrendusios ankštaros skatinamos atsidaryti.

Svarbūs ne tik sėjos terminai
Šalies mokslininkų nuomone, vėlinant sėją, reikėtų sėti rapsų hibridus: jie atsparesni žiemos atšilimams, ypač gruodžio mėnesį, ir dėl didelių dienos ir nakties temperatūrų svyravimų pavasarį pasitaikantiems augalų iškilnojimams. O štai žiemos atšilimo metu linijinių rapsų veislių augalai atsigauna, pradeda eikvoti maisto medžiagas, o paskui vėl priversti persiorientuoti į ramybės būseną. Hibridus pasėjus 5–7 d. vėliau nei nustatyti terminai, sudygę augalai sparčiau vystosi, spėja išauginti gausią lapiją ir 8–12 mm storio šaknies kaklelį. Svarbūs hibridų žiemiškumo balai, kurie turi būti ne mažesni nei 8. Sėjos norma – apie 2,5 kg/ha, jos nepatartina didinti. Svarbus ir sėklų stambumas: stambesnių išsėjama mažiau, o smulkesnės sutankina pasėlį. Teoriškai hibridinių veislių augalų turėtų būti 30–60 vnt./kv. m. Tankių pasėlių augalai tarpusavyje konkuruodami dėl šviesos ir maisto medžiagų ištįsta.
Prof. R. Veličkos nuomone, 70 proc. žieminių rapsų sėjama po javų, o dabar – ir po ankštinių augalų. Būtų daug geriau atvirkštinis variantas: žieminius kviečius sėti po rapsų, užaugintų daugiau derliaus ir javus galima atsėliuoti. Sėjant rapsus po javų, taikomas dvejopas žemės dirbimo būdas – vieni aria, kiti sėja į sekliai įdirbtą dirvą (supaprastintas žemės dirbimas). „Žieminiai rapsai jautrūs drėgmės pertekliui, tad, kur žemė suslėgta, prasta dirvos aeracija, naudojamas giluminis purentuvas. Sėjama su tokiam žemės dirbimui pritaikyta sėjamąja, – aiškina mokslininkas. – Rapsų veislės ir hibridai į žemės dirbimą reaguoja nevienodai ir, nors terminai spaudžia, augintojams pasirinkimo beveik nėra. Be žieminių rapsų sutriks sėjomainų rotacija, nes jiems įprastai skiriama apie 20–25 proc. dirbamų laukų ir į tą pačią vietą jie turi sugrįžti po 3–4 metų.“
Nereikia pamiršti ir tręšimo taisyklių. Pasak pašnekovo, šiems augalams reikia dvigubai daugiau kalio nei fosforo, ir su tokiu maisto medžiagų santykiu kompleksinių trąšų yra. Jeigu ant ražienų paskleisti šiaudai, mineralizacijai ir augimo startui paspartinti patartina išberti amonio salietros po 100 kg/ha (fizinio svorio). Po ankštinių augalų ar daugiamečių žolių azoto nereikia.
Profesoriaus R. Veličkos teigimu, darbymečio orai kasmet skirtingi ir žemdirbiai priversti derintis prie jų. Šį procesą palengvina žinios ir moderni technika.

Vanda BARONYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka