Dvitraukį plūgą ir toliau trauks vienas

Po dviejų skandalingai pasibaigusių suvažiavimų Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos nariams, atrodo, išsivystė stipri „fobija“ – jie bijo rinkti nuolatinį Rūmų pirmininką. Užvakar kai kurie Tarybos nariai siūlė naują žemdirbių prezidentą rinkti... 2020 m., kiti pageidavo balsuoti 2019-aisiais. Galų gale nuspręsta ŽŪR ataskaitinį rinkimų suvažiavimą rengti 2018-ųjų vasario mėnesį.

Lengvata ūkininkams ar miestiečiams? ŽŪR tarybos nariai gana vangiai aptarė pirmąjį posėdžio darbotvarkės klausimą – valstybinę žemdirbių mokesčių politiką, nes mūsų ūkininkai dar kovo mėnesį smarkiai atsikirto Seimo ekonomistei Aušrai Maldeikienei, per spaudos konferencijas tikinusiai, kad agroverslininkai per mažai moka į šalies biudžetą ir naudojasi daugybe mokesčių lengvatų, kurias valdžia jiems suteikia nekeldama bibliotekininkų, universitetų dėstytojų ir gimnazijų mokytojų atlyginimų. Į Tarybos narių klausimus atsakė Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė bei šio departamento Finansų ir apskaitos politikos įgyvendinimo skyriaus vedėja Jolita Čičiurkienė. Šalčininkų r. žemdirbių asociacijos tarybos pirmininkas Kamalis Zulfijevas siūlė oficialiuose dokumentuose mokesčių „lengvatomis“ nevadinti valstybės nuolaidų žemdirbiams, atpiginančių maisto produktus miestiečiams, nes pasigavę šį žodį ekonomistai populistai kursto visuomenės susierzinimą.

Juodasis humoras Tarybos nariai atgijo svarstydami XVII neeilinio Rūmų suvažiavimo datą ir darbotvarkę. Laikinai einantis pareigas ŽŪR pirmininkas Sigitas Dimaitis pasiūlė suvažiavimą rengti 2018 m. vasario pabaigoje, išklausyti ne tik laikinojo Rūmų vadovo 2017 m. veiklos ataskaitą, bet ir rinkti naują žemdirbių savivaldos lyderį. Kilo karšti, chaotiški ginčai dėl suvažiavimo datos. Vieni pageidavo nuolatinį Rūmų pirmininką rinkti dar vėliau, tik 2019-aisiais, o Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pašmaikštaudamas pasiūlė palaukti iki 2020-ųjų, manding nuo 2020 m. smarkiai keisis ES bendroji žemės ūkio politika, todėl svarbu naująjį ES finansinio programavimo laikotarpį pradėti išsirinkus nuolatinį Lietuvos žemdirbių vadą.

Protingų pasiūlymų neišgirdo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis išsakė ŽŪR tarybos mažumos nuomonę, kad Rūmų vadovą reikia išrinkti kuo greičiau: suvažiavimą rengti birželį. Balsuojant nugalėjo 2018-ųjų vasario datos šalininkai, bet konkrečios suvažiavimo dienos ir darbotvarkės Taryba tąsyk nepatvirtino. Tad S. Dimaičiui ir toliau teks „arti“ už du. Šalčininkų r. žemdirbių vadas K. Zulfijevas atkreipė dėmesį, kad kartu su ŽŪR pirmininku 2018 m. vasarį reikėtų rinkti ir naują Tarybą, tačiau nebuvo išgirstas. Posėdžio dalyviai ėmė aiškinti šalčininkiečiui javų ir avių augintojui, kad šios Tarybos kadencija baigsis tik 2019-aisiais (?).

Fantastiškos idėjos Iš tikrųjų 2014 m. vasario 28 d. slaptai balsuojant Taryba išrinkta ketveriems metams (tiesa, pagal rotacijos principą pasikeitė keli jos nariai, nors Rūmų statutas to nenumato, vietoj Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovo Vido Juodsnukio užvakar jau posėdžiavo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis), todėl nuo 2018 m. kovo mėnesio bet kas gali, kaip mėgsta sakyti ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus specialistai, teisme užginčyti dabartinės Tarybos teisėtumą. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas atvirai pareiškė, kad nesutinka per anksti pasitraukti iš Tarybos. Jam čia labai patinka. Norėdami įrodyti savo tiesą, Tarybos nariai dažnai pasitelkdavo Rūmų statutą, bet vartė jį kaip patiko. Išsakyta apskritai fantastiška idėja steigti Tarybos pirmininko pareigybę, kad laikinasis Rūmų vadovas ir administracijos direktorius S. Dimaitis „negalėtų sėdėti ant dviejų kėdžių“.

Kieno stalčiuje dulka įstatymo projektas? „Siekiame pakeisti Žemės ūkio rūmų įstatymą ir pradėti diskusijas dėl Rūmų statuto pataisų. Įstatymo projektas jau parengtas, tačiau jame trūksta vieno skyriaus – kokie Rūmų įgaliojimai. Su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku tarėmės dėl funkcijų, kurias galėtų gauti Rūmai. Kai jos paaiškės, Žemės ūkio rūmų įstatymo projektą atiduosime nagrinėti ŽŪR organizacijoms. Paskui beliks tikėtis, kad Seimo nariai įtrauks mūsų projektą į parlamento rudens sesijos darbotvarkę“, – pranešė S. Dimaitis. Ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas ironizavo, kad naujo ŽŪR įstatymo projektas „guli Andriaus Burlėgos stalčiuje“ (A. Burlėga – Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktorius). Anot S. Dimaičio, projektą iš tiesų studijuoja ŽŪM Teisės departamento specialistai, tačiau Vyriausybė nurodė parengti ne tik ŽŪR, bet ir Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymus. Pastarasis dar senesnis – patvirtintas 1995 m. (Žemės ūkio rūmų įstatymas – 1997-aisiais).

Rūmams dvi savaites vadovaus veteranas Po sunkiojo darbotvarkės klausimo Taryba atsipūtė. Posėdžio dalyviai pritarė Aleksandro Stulginskio universiteto siekiui net ir įsiliejus į Vytauto Didžiojo universitetą tapti „Šiaurės Europos žemės ūkio aukštojo mokslo lyderiu“, taip pat išleido laikinąjį Rūmų pirmininką S. Dimaitį atostogų – dvi savaites jį pavaduos garbingiausio amžiaus ŽŪR tarybos narys, Lietuvos šiltnamių asociacijos ilgametis prezidentas Antanas Šležas.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS „ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotrauka