Gamybos apimtys atspindi atsakomybės dydį

Kompiuterizuota gamybos įranga užtikrina, kad viskas būtų pagaminta tiksliai taip, kaip reikia.

Karvė per parą suėda 40–45 kilogramus bendro pašaro, o šiame kiekyje vitaminų ir mineralų papildai sudaro nuo 100 iki 200 gramų. „Tačiau vitaminų ir mineralų papildai melžiamų karvių šėrimo racionuose būtini“, – tuo įsitikinęs Kauno grūdų įmonių grupės „KG Group“ Galvijininkystės skyriaus vadovas Rytas Kretavičius. Pasak jo, svarbus ne tik nedidelis žiupsnelis papildų, bet ir tai, iš kokių žaliavų jie pagaminti. Bet net iš puikios kokybės žaliavų, be mokslo žinių, kantrybės tikrinant praktikoje, geriausios kokybės produktų pasiūlyti nebūtų įmanoma.

Gyvūnų genetika labai pasikeitė Pasak R. Kretavičiaus, per pastaruosius porą dešimtmečių šalyje labai pasikeitė pieninių galvijų genetika. „Kadaise šeimininkai sakydavo turį labai gerą karvę, nes per dieną primelžia kibirą, t. y. 10–12 litrų pieno, šiandien tokios karvės brokuojamos kaip niekam tikusios, nes dabartiniuose pieno ūkiuose iš karvutės per parą primelžiama 40–50 ir net 60 litrų pieno. Taigi pats gyvulys nei padidėjo, nei sumažėjo, pašaro jis suėda tiek pat, maždaug 40 kg, tačiau kiek turi pagaminti pieno, – kalbėjo R. Kretavičius. – Žinoma, lemiamas dalykas yra piendavės genetika, bet tam, kad palaikytume potencialų produktyvumą, turime gyvulį fiziologiškai tinkamai šerti. Tad pašarų priedai ir papildai reikalingi būtent tam, kad išlaikytume karvių sveikatą kuo geresnę, nes, be pieno gamybos, ji turi dar atvesti ir veršelių. Aukštos genetinės vertės karvių pašarams papildyti gaminame trijų pagrindinių grupių premiksus ir vitamininius mineralinius papildus: standartinės sudėties – karvutėms, duodančioms iki 25 l pieno per parą, pagerintus ekstra grupės – piendavėms, iš kurių melžiama iki 30 l pieno, ir ekstra plus klasės papildus – labai didelio produktyvumo karvėms, – vardijo pašnekovas. – Kuo galime pasigirti esą tikrai išskirtiniai, palyginti su kitais, tiek Lietuvos, tiek ir užsienio pašarų priedų gamintojais? Pirma, reikia pažymėti, kad produktai, pagaminti mūsų šalyje, Nyderlanduose, Vokietijoje ar kurioje kitoje šalyje, niekuo nesiskiria, nes jie gaminami iš tų pačių žaliavų tiekėjų parduodamų produktų. Tad nėra didelio skirtumo, kurioje šalyje jie bus sumaišyti pagal parengtas receptūras, o pastarosios rengiamos pagal mokslininkų, žengiančių koja kojon su gamyba, rekomendacijas. Tad mikro- ir makroelementų dozės atitinka gyvulių fiziologinius poreikius. Todėl niekaip neįmanoma išskirti, kad, pavyzdžiui, vokiečių gamybos papildai yra kuo nors geresni nei lietuviški.“ Pasak R. Kretavičiaus, mūsų šalyje laikomų galvijų genetika nebesiskiria nuo karvių, laikomų užsienio fermose, todėl šėrimo racionai, papildų receptūros yra labai panašios. „Kitas svarbus dalykas, kuo mūsų – AB „Kauno grūdų“ – produkcija visgi skiriasi nuo kitų gamintojų, – žaliavų kokybei keliami labai aukšti reikalavimai, ypač tai svarbu gaminant lesalus ir jų priedus paukščiams. Broileriai užauginami per 42 dienas, todėl juos lesindami negalime klysti, nes tiesiog nėra laiko klaidoms taisyti, vadinasi, tik aukščiausios kokybės žaliavos, kurios naudojamos ir galvijams skirtiems pašarų priedams gaminti, tenkina mūsų poreikius. Tvirtai ir ramia širdimi galiu teigti, kad „Kauno grūdų“ gaminami produktai yra kokybiški vien dėl to, kad jokių menkaverčių žaliavų pakaitalų į juos nededame.“

Žaliavos perkamos ne tik mūsų pačių gamybai – parduodame jas ir Vokietijos, Danijos bei kitų Europos šalių premiksų gamintojams.

„Kauno grūdų“ generalinis direktorius Tautvydas Barštys patvirtino, jog įmonės produkcija pasitikima ir už Lietuvos ribų – ji eksportuojama į Vengriją, Suomiją, Čekiją, Uzbekistaną, Kazachstaną, Baltarusiją, Rusiją. „Bendrovė taip pat turi dukterines kompanijas Estijoje bei Latvijoje. Pastarojoje šalyje, taip pat Rusijoje ir Baltarusijoje turime gamybos bazių galvijininkystės produktams, pašarams gaminti, – sakė T. Barštys. – Mūsų žaliavų verslas toks didelis, kad perkame jų ne tik mūsų gamybai, bet ir parduodame Vokietijos, Danijos bei kitų Europos šalių premiksų gamintojams.“ Pasak generalinio direktoriaus, per pastaruosius porą metų į premiksų gamybą nemažai investuota ir ji modernumu niekuo nenusileidžia pirmaujantiems Europos gamintojams. „Šiuo metu grupei priklauso trys premiksų gamyklos, kurios gamina iki 5 000 t premiksų per mėnesį, todėl žaliavas perkame dideliais kiekiais ir užsitikrinam geras kainas. Vietinė gamyba garantuoja pigiausią logistiką iki galutinio kliento. Kartais vien produkto atvežimas iš Vakarų Europos gali kainuoti iki 15 proc. produkto kainos, o gamyba netoli kliento užtikrina greičiausią pristatymą“, – tvirtino T. Barštys.

Rezultatą lemia žmogiškasis faktorius Galvijininkystės skyriaus vadovo R. Kretavičiaus nuomone, galima daryti prielaidą, kad, augant pieno poreikiui pasaulyje, mūsų šalyje pienininkystę vystyti yra daug rezervų. „Optimizmo teikia ir tai, kad, mano žiniomis, yra ūkių, kurie karvių bandas dvigubina, vietoje laikytų tūkstančio melžiamų karvių planuoja turėti antra tiek. Mums, pašarų ir jų priedų gamintojams, tai labai gera žinia, bet kartu ir didelis iššūkis nenuleisti produkcijos kokybės reikalavimų kartelės. Tačiau ne tik patys kokybiški pašarų papildai, kaip produktai, yra svarbūs. Parduodami juos, kartu siūlome ir savo žinias, t. y. patarimus, konsultacijas, kaip ir ką daryti, kad galutinis rezultatas būtų toks, kokio tikimasi. Šiandien toks požiūris būtinas ir galiu pasidžiaugti, kad vis glaudžiau bendradarbiaujame su mokslo žmonėmis, ir produkcijos bei technologijų visuma tampa prieinama kiekvienam mūsų klientui. Mūsų vadybininkų praktinės konsultacijos ūkininkams reikalingos, nes dažnai vien pasakyti, ko ir kiek į pašarus įberti reikėtų, neužtenka, tenka patarti, parodyti ir pamokyti vietoje, nes visgi žmogiškasis faktorius yra lemiamas. Jeigu šėrikui nerūpės, kad, tarkime, premiksų į pašarus kasdien dėti reikia būtent tiek, kiek nurodyta raciono sudėtyje, ir šioje vietoje bet kokios improvizacijos, jeigu bėdų ir nepadarys, tačiau norimas rezultatas nebus pasiektas, o šių dienų pienininkystės ūkiuose būtina išlaikyti gerą gyvulių sveikatą, nes ji tiesiogiai susijusi su jų produktyvumu. Mūsų, „Kauno grūdų“ Galvijininkystės skyriaus darbuotojų, uždavinys – ne tik parduoti aukščiausios kokybės pašarų papildus ir premiksus, bet ir suteikti konkrečias esmines konsultacijas, kad veterinarijos gydytojui netektų gydyti dėl netinkamo šėrimo susirgusių karvių“, – sakė pašnekovas.

Laboratorijoje dirbame su moderniais ir pasaulyje pripažintais FOSS aparatais.

Svarbūs visi saugos rodikliai AB „Kauno grūdai“ Kombinuotųjų pašarų cecho laboratorijos vedėjos Skirmantės Tumienės, atsakingos už pašarų ir premiksų gamybos kokybės sistemas, teigimu, iki to momento, kai pirkėjams jau siūlomi įsigyti puikios kokybės produktai, vyksta rimtas kasdienis darbas – kokybės patikra nuo žaliavų iki galutinio produkto. „Produktus pirkėjams siūlome tik kokybiškus, nes tokią galimybę suteikia mūsų įdiegti specialiai maisto pramonei sukurti tarptautiniai maisto saugos vadybos standartai: ISO 22000:2005, skirtas bet kuriai maisto grandinėje dirbančiai įmonei. Šie standartai mums leidžia kontroliuoti kokybę nuo žaliavos gamybos pradžios, sandėliavimo, saugojimo, ženklinimo, atrinkimo, galutinio produkto gamybos proceso ir vartotojo – visą šį kelią galime atsekti pagal konkrečius dokumentus, – aiškino laboratorijos vedėja, – visi produktų ir jų gamybos saugos rodikliai labai svarbūs. Pasitaiko atvejų, kai sulaukiame nusiskundimų ar pastabų dėl mūsų gaminamų produktų. Tad mums būtina turėti galimybę atsekti, ar tai mūsų gamybos klaidos, ar nepagrįstas skundas, susijęs su ūkio veterinarinėmis problemomis. Visi skundai griežtai registruojami ir analizuojami. Įmonės technologai konsultantai kartu su vyriausiuoju veterinarijos gydytoju vyksta į kliento ūkį. Ten imame mėginius, kuriuos tiriame nepriklausomose užsienio laboratorijose ar Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. Reaguojame į visų klientų pastabas, nesvarbu, kokį kiekį pašarų ar kitos produkcijos jis iš mūsų pirko.“ Pasak specialistės, visas darbas prasideda nuo žaliavos pardavėjų patikimumo tikrinimo, čia svarbiausia, ar jie turi savo gamybos kokybės patikros sistemą. „Žaliavų tiekėjai turi atsakyti į mūsų klausimyno klausimus, vėliau mes jų siūlomas žaliavas tikriname, ar deklaruojami kokybės rodikliai atitinka tiesą. Tikriname ne tik žaliavų maistinę vertę, bet ir visus saugos parametrus: sunkiųjų metalų, dioksinų kiekį, radioaktyvumą ir panašiai. Noriu pabrėžti, kad grūdinės žaliavos – kviečiai, sudarantys mūsų gaminamų pašarų pagrindą, yra iš lietuviškų ūkių. Grūdų kokybę tikriname taip pat labai išsamiai – nustatome maistingumo rodiklius, subrendimą, kritimo skaičių, ar nėra įvairių pelėsių pėdsakų. Daugybė tyrimų reikalingi tam, kad galėtume garantuoti galutinio produkto kokybę ir saugą, o nuo to priklauso ir įmonės autoritetas, – įsitikinusi S. Tumienė. – Tikriname ne tik mes, Valstybinės maisto ir veterinarijos inspektoriai „Kauno grūduose“ apsilanko 2 kartus per metus tam, kad įsitikintų, jog darbą atliekame pagal privalomus ES reikalavimus, juolab kad mes produkciją gaminame šimtais tonų, todėl net menkiausi technologiniai ar maistinės kokybės ir gamybos saugos pažeidimai būtų ypač skausmingi.“

Partijų saugojimas užtikrina galimybę kontroliuoti ir tikrinti kokybę pagal atsekamumą.

Kategoriškai išrankūs „Kauno grūdų“ vyriausiasis veterinarijos gydytojas dr. Žydrūnas Totilas patvirtino, jog žaliavų tiekėjų ratas labai platus. „Tai ne tik mūsų gamintojai, bet ir daugelio užsienio šalių. Lietuvoje perkame grūdus bei rapsų išspaudas, o baltyminės žaliavos, daugiausia sojų ir saulėgrąžų rupiniai, atkeliauja iš visos Europos Sąjungos valstybių bei trečiųjų šalių. Tai viena pašarų dalis, kita – įvairūs mikroelementai, vitaminai – mus pasiekia taip pat iš įvairių šalių. Šiandien bendradarbiaujame iš viso su 200 šimtais žaliavų tiekėjų. Su kiekvienu jų pirmiausia susisiekėme laišku, vėliau gavome mėginius, kuriuos tyrėme, ir kokybei atitikus mūsų reikalavimus sudarėme pirkimo–pardavimo sutartis, – aiškino dr. Ž. Toltilas. – Žaliavai patekus pas mus, ji dar ne sykį vėl tikrinama ir tik tada imamasi produktų gamybos.“ Pasak pašnekovo, čia svarbu ne tik pačių žaliavų kokybė, bet ir tiekėjo autoritetas, patikimumas, ar jis nuosekliai laikosi sutarties sąlygų. „Jeigu kurie nors kriterijai pažeidžiami, bendradarbiauti atsisakome, – teigė vyriausiasis veterinarijos gydytojas. – Esame kategoriškai išrankūs, nes mūsų darbe – pašarų ir įvairių jų priedų gamyboje – klaidų būtų negali.“ Anot dr. Ž. Totilo, įvairių žaliavų poreikį lemia produktų receptūros. Pastarosios pagal poreikį keičiamos gana dažnai, nes keičiasi pačių žaliavų kokybė ir reikia prisitaikyti prie įvairių gyvūnų šėrimo poreikių. Pagrindiniai pašarų kokybės parametrai – baltymai, riebalai, ląsteliena, krakmolingumas. Tam, kad jie būtų patys geriausi, tikrinti reikia praktiškai kasdien, nes tik tada sulauksime geriausių ekonominių rezultatų ir bus patenkinti šeriamų gyvūnų poreikiai. Nukrypimai nuo esminių receptūrų reikalavimų gali būti tik labai minimalūs, nes kitu atveju rizikuojame būtent gyvūnų sveikata“, – teigė Ž. Totilas.

Elena RINKEVIČIENĖ „ŪP“ kores pondentė

Laimučio BRUNDZOS nuotraukos