Sunkiųjų arklių ir žemaitukų augintojai garsina Lietuvos vardą

LSAVAA prezidentas, žinomas sunkiųjų arklių populiarintojas, veisėjas ir ūkininkas Vigantas Indrašius seniai užsidegęs svajone lietuviškas sunkiųjų arklių veisles pristatyti tarptautiniu mastu. O kai imiesi pastangų – svajonės pildosi...

Lietuvos sunkiųjų arklių veisėjai pirmąkart į Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos  žemę, Diorentrupo (Dörentrup) savivaldybę apsidairyti vyko 2017 m., o po metų pertraukos – ir dar kartą. Čia, Vedlinghauzeno pilies teritorijoje, kas antrus metus nuo 1996-ųjų rengiama įspūdinga, didžiausia Europoje specializuota šventė „PferdeStark“ (Stiprūs arkliai).

Tai dviejų dienų renginys, skirtas sunkiųjų arklių veislėms, jų augintojams ir naudotojams bei, žinoma, žiūrovams. O smalsuolių susirenka gerokai per 15 tūkst. Šventės programa apima viską, kas susiję su žirgais: nuo mugės ir moderniausios arklinės technikos bei padargų pristatymo iki pramoginių pasirodymų, nuo ūkinių gyvūnų ir amatų demonstravimo iki istorinės technikos pristatymo. Tačiau viena svarbiausių programos dalių – įvairios rungtys: arklių jėgos ir ištvermės, rąsto vilkimo, arimo...

Svajonės pildosi: nebe stebėtojai, o dalyviai

Šiemet LSAVAA atstovai į Vokietiją keliavo jau ne pasižmonėti ir apsidairyti, o kaip „PferdeStark“ dalyviai. Pirmąkart šioje tarptautinėje fiestoje suplevėsavo Lietuvos vėliava.

Pasak tarptautinio renginio organizatorių, šiemet buvo pristatyta iš viso 41 skirtinga arklių veislė, iš jų sunkiųjų arklių – net 23! Spėjama, kad tokia šių darbinių arklių įvairovė, surinkta vienu metu, galėtų pretenduoti į pasaulio rekordą. Lietuviai pagrįstai didžiuojasi, kad šioje sunkiųjų arklių veislių paletėje – jau ir lietuviškos veislės: Lietuvos sunkieji ir stambieji žemaitukai.

Pirmasis žingsnis, kuris leido priartėti prie svajonės įgyvendinimo, buvo tai, kad LSAVAA buvo priimta (2021 m. kovą) į Europos darbinių arklių federaciją (FECTU). V. Indrašius pastebi, kad iš posovietinių šalių jie šioje tarptautinėje organizacijoje buvo vieni pirmųjų. Asociacijos prezidento žodžiais „buvo lenkai, bet jie kažkodėl toje veikloje nebedalyvauja“.

Tapus tarptautinės bendruomenės nare, kitas žingsnis buvo dalyvauti jos renginiuose, atstovauti Lietuvai ir pristatyti puikias nacionalines veisles.

V. Indrašius atvirauja, kad šiuo požiūriu 2023-ieji ypač įsimintini.

Pavasarį LSAVAA vadovas lankėsi Austrijoje, kur vyko FECTU suvažiavimas, kalbėta apie bendrus projektus, darbus. Liepos mėnesį šūsnį gerų emocijų ir neišdildomų įspūdžių suteikė kelionė į Ameriką, Indianos valstijoje kasmet liepos pradžioje rengiamą didžiausią pasaulyje sunkiųjų arklių šventę „Horse Progress Days“ (Arklių pažangos dienos). „Įspūdinga, aukščiausias lygis. Labai įdomi patirtis“, – prisimindamas sako V. Indrašius. Vyras džiaugiasi, kad ten taip pat pasinaudojo proga ir tenykštei itin plačiai auditorijai papasakojo apie Lietuvos veisėjų darbą, Lietuvos sunkiuosius arklius, stambiuosius žemaitukus.  

Susidūrė su kliūtimis dar neišvykę

LSAVAA prezidentas neslepia – teko susidurti su kliūtimis ir įvairiais klausimais. Iki paskutinės minutės buvo abejonių, ar bus leista dalyvauti varžybose.

Registracija į varžybas prasidėjo dar pavasarį. Reikėjo užregistruoti arklius bei rungtis. Asociacija pasirinko dvi rungtis: arimo ir svorio traukimo.

Į arimo varžybas asociacija užregistravo Ramūną Kliokį su Lietuvos sunkiaisiais arkliais. Varžybų organizatoriai kėlė sąlygą, kad dalyvis turi būti Lietuvos čempionas, o toks čempionatas Lietuvoje nevyksta. „Ramūnas yra „Ūkininko patarėjo“ komercinio renginio nugalėtojas, todėl jį delegavome“, – apie pirmuosius iki varžybų iškilusius klausimus pasakoja V. Indrašius.

Sunkiau buvo pasirinkti rungtį stambiesiems žemaitukams. Galima buvo rinkis važiavimą karietomis, klasikinį važiavimą, Europos čempionatą traukiant rąstus, šou programą...

„Turiu pripažinti, kad nebuvau pasirengęs, neparengęs arklių tokiam dalykui. Galvojau, bus lengviausia pasirodyti traukiant svorį. Iš šalies žiūrint paprasta. Atstumas nedidelis, mūsų arkliai stiprūs, ištvermingi, – pasakoja V. Indrašius. – Užsiregistravau, du arklius ir dar vieną rezervinį.“

Likus mėnesiui iki varžybų lietuviai gavo sąrašą nurodymų, kas bus reikalaujama kiekvienoje rungtyje. Tai nuteikė nekaip, ypač dėl svorio traukimo rungties.

„Paaiškėjo, kad traukimo  rungtyje 70 proc. kinkinio svorio bus dedama ant rogių“, – žinią, kuri buvo tarsi šaltas dušas, prisimena pašnekovas. Juk žemaitukai labiau važiuojamojo tipo, lengvesni. Arkliai turi būti gerai treniruoti, kad veiktų labai vieningai. Roges reikia nutempti 45 metrus, bet ant rogių lipa žmonės (savanoriai žiūrovai), be to, rogių kampuose statomos stiklinės su vandeniu. Stiklinei nukritus, minusuojami taškai. Yra kitų niuansų, o traukimas – tik vienas, jokių galimybių pagerinti rezultatą.

Įtampą padidino tai, kad likus 10 dienų iki varžybų reikėjo pradėti treniruoti kitą, jauną arklį – kalvis perkaustydamas vienam iš patikimiausių žemaitukų patempė koją.

Galvosūkiai – ir dėl draudimo, ir dėl transporto

Į tarptautinį renginį išsiruošusi LSAVAA galvosūkių neatsikratė iki paskutinio momento.

Pasak asociacijos prezidento, neįveikiama užduotis jiems buvo organizatorių reikalavimas apsidrausti civiliniu draudimu renginiui. „Ką jūsų manot? Visoj Lietuvoj neatsirado draudikas, kuris apdraustų žmogų renginiui. Ieškojom nesėkmingai“, – stebisi ir piktinasi V. Indrašius.

Vienintelis patarimas, kuriuo ir teko pasinaudoti, buvo: „bandykit gudrauti“.

Anot pašnekovo, „gudravimas“ pavyko. Tačiau tai paaiškėjo tik nuvažiavus 1500 km, prie renginio vartų, kai patikros poste buvo patikrinti dokumentai.

„Dar daug kur turi Lietuva pasitempti. Matom kiek dar daug atsiliekam, pagal Europos direktyvas privalo drausti“, – sako pašnekovas, susidūręs su realybe, kad tokios draudimo rūšies Lietuvoje iki šiol nėra.

Paskutinė problema, kurią teko spręsti asociacijai, – kaip nugabenti arklius. V. Indrašiaus pastebėjimu, tolimiems pervežimams reikalingos mašinos su specialiais leidimais. „Jų turi sportininkai. Kai pradėjom teirautis – kainos baisios, už arklių nuvežimą prašė iki 6 tūkst. eurų. Ačiū Gražvydui Dzindziletai (žinomas žirgininkas, Lietuvos žirginio sporto federacijos valdybos narys – RED.), jis už prieinamą kainą išnuomojo mašiną. O buvo neaišku iki paskutinių dienų“, – pašnekovas iki šiol nepamiršta buvusios įtampos.

Kaip sekėsi Vokietijoje? Pasakoja V. Indrašius

Nuvažiavome aštuonių žmonių komanda. Arkliai išvyko anksčiau, jiems reikėjo ilgesnių sustojimo pertraukų pašerti, pagirdyti, pailsėti.

Atvykome į renginį – lyja, visur šlapia. Visus postus praėjom. O kita diena buvo jau graži. Buvo labai gera, kad vėliava buvo iškelta tarp vartų, greta didžiųjų valstybių. Maloniai nustebino.

Ramūnas Kliokys arimo varžybose bendroje įskaitoje tarp 16 dalyvių užėmė aštuntą vietą (antrąją dieną, po atrankos, varžėsi tik 9 dalyviai). Jis darbą atliko gerai, suarė tiesiai. Bet nusivežė seną plūgą, iškart tapo aišku, kad negali pretenduoti į prizines vietas. Europoje paplitę plūgai buvo daug našesni negu pas mus, šie iki galo neapverčia. Tačiau visiems buvo didelė pramoga, visi fotografavo ir stebėjosi, kad su tokiu plūgu taip gražiai galima suarti.

Traukimo rungtyje pasirodžiau pirmasis, nes lengviausias kinkinys. Atėjau į areną, laikau branktus. Arkliai irgi stresą išgyveno – nuo Biržų 30 val. važiavo. Abu eržilai į naują aplinką reagavo, nebuvo tas pat kaip vadelioti namie. Renginio vedėjas pradėjo kviesti žmones iš žiūrovų, kiekvieną jų pašnekina... Svorį iš vietos arkliams buvo labai sunku išjudinti. Stiklinės, aišku, visos nuskraidė. Bet traukė gerai, įveikė atstumą. Visi labai plojo, nes mūsų arkliai šiek tiek išskirtiniai, bulano spalvos. Daugiau tokių nebuvo. Kai baigėsi tempimai, tada vėl kvietė į areną – pasakojau apie veisles. Buvome paprašyti ir kitą dieną ateiti į areną, pateikti žemaitukų veislės aprašą. Veislė vėl buvo pristatoma pusvalandį ar ilgiau.

Vokiečiai žiovai, renginio vedėjai labai džiaugėsi pamatę gerus darbinius arklius. Gavom tiek palaikymo, dėmesio, kad net iš kitų dalyvių jautėsi tarsi nuoskauda ar pavydas.

Padarytas pirmas žingsnis, kad galėtume daugiau bendrauti su visomis Europos šalimis, populiarinti arklių laikymą, arklių darbą, tinkamą arklių ir žmogaus santykį. Europoje arkliai labai daug naudojami darbui miškuose.

Svarbu ne vietos ar kažkokie prizai. Man pačiam svarbiau švietimo veikla, bendrieji projektai.

Paskui pats sau iškėliau klausimą, ar toks didelis dėmesys mums įpareigoja dalyvauti toliau varžybose.

Kaip bus toliau matysim. Yra labai daug organizacinių sunkumų. Atstumai. Žmonių supratimas, dar daug kur turi Lietuva pasitempti.

LSAVAA nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Vigantas Indrašius su stambiaisiais žemaitukais pasirodo tarptautinėje arenoje