Praėjus metams po draudimo įvedimo: nubausta 14 laikytojų

Draudimu siekiama stabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais

Lietuvos policijos duomenimis, policijos pareigūnai 2023 m. 7 asmenims skyrė gyvūnų konfiskavimą. Visais atvejais buvo konfiskuojami šunys. Taigi 7 asmenims buvo pritaikytas ir draudimas, numatytas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje (gyvūno laikytoju negali būti asmuo, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai, – 2 metus įsiteisėjus nuobaudai).

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, per 2023 metus, pritaikant LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, taip pat septyniems asmenims VMVT uždraudė dvejus metus laikyti tos rūšies gyvūnus, prieš kuriuos asmenys naudojo neteisėtus veiksmus, ir iš kurių gyvūnai buvo konfiskuoti. 2023 m. pagal gyvūnų rūšis 60 proc. konfiskuotų gyvūnų sudarė gyvūnai augintiniai ir 40 proc. ūkiniai gyvūnai.

Tuo tarpu Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) duomenimis, pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16, 17, 18 arba 19 dalį (numatomos baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais siekiančios iki 6000 Eur) per 2023 m. praktiškai nebuvo nubaustų asmenų (išskyrus vieną atvejį Lazdijų rajone). Visgi LSA duomenų tikslumas kelia abejonių, nes dar 2023 m. spalį, tos pačios asociacijos duomenimis, draudimas laikyti gyvūnus buvo pritaikytas 2 žiauriai su jais besielgusiems asmenims.

Įstatymų pakeitimai, draudžiantys asmenims kurį laiką (priklausomai nuo veiklos sudėtingumo – 2–4 metus) įsigyti ir laikyti naują gyvūną priimti 2022 m. Šis draudimas, inicijuotas nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” (GGI) ir su kelių Seimo narių pagalba, galiausiai buvo įtvirtintas. „Prireikė tikrai daug laiko. Penkerius metus nuosekliai dirbome, kad šis draudimas galiausiai būtų priimtas. Iki šio draudimo gyvūno laikytojas kankinęs gyvūną, jį suluošinęs ar net nužudęs, iškart galėjo įsigyti naują ir vėl daryti su juo tą patį, todėl tokio draudimo įvedimas buvo svarbus žingsnis gyvūnų gerovės link“, – teigia organizacijos GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.

Kas yra laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnu?

Žiaurus elgesys skirstomas į tyčinius gyvūno sužalojimus ir į nepriežiūrą (veterinarinių paslaugų, maisto ir vandens, pastogės ir t. t. nesuteikimą).

Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad „draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus.“

Žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu tokie veiksmai kaip sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais, veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas ir kt.

Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme pateikiamas žiauraus elgesio su gyvūnais sąrašas nėra baigtinis, tai reiškia, kad ir įstatyme nenumatyti, tačiau gyvūnui fizinę ar psichologinę žalą sukėlę veiksmai gali būti vertinami kaip žiaurus elgesys.

Ką daryti susidūrus su žiauraus elgesio su gyvūnu atveju?

Savo aplinkoje pastebėjus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, reiktų kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT). Atvejais, kai situacija sudėtinga ir gyvūnui gresia suluošinimas ar žūtis, reiktų nedelsiant kreiptis į Lietuvos policiją.

Informacija apie tai, ką daryti susidūrus su žiauriu elgesiu pateikiama nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ parengtoje „Gyvūnų gelbėjimo instrukcijoje“, kuri prieinama internete ČIA.

Anot organizacijos vadovės B. Vaitiekūnaitės, visuomenė darosi vis mažiau tolerantiška žiauriam elgesiui su gyvūnais ir vis dažniau apie tokius atvejus praneša atitinkamoms institucijoms: „Matome, kad vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į jų aplinkoje esančius gyvūnus – kokiomis sąlygomis kaimynai laiko šunis, ar jų būdos nekiauros, ar gyvūnas reguliariai šeriamas, maitinamas. Nors problema išlieka tikrai labai didelė kaimiškose vietovėse, bet žmonių sąmoningumas informuojant tarnybas, gyvūnų gerovės organizacijas, labai padeda, kad žiauraus elgesio su gyvūnais būtų mažiau“.

GGI savo iniciatyva taip pat pradėjo rengti reidus, daugiausia po miestų aplinkinius rajonus, kaimus, siekiant identifikuoti prastomis sąlygomis lauke laikomus gyvūnus ir jiems pagelbėti.

GGI kviečia prisidėti prie organizacijos veiklos skiriant 1,2 proc. GPM paramą (žr. ČIA). Tai lengviausias būdas prisidėti sprendžiant žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus.

Partnerio turinys