Alytaus rajone – net gėlininkystės guru laikomus olandus stebinančios gėlės

Meilė gėlėms – nuo vaikystės

„Šiame versle esu nuo vaikystės. Gėles auginu nuo 6-erių, nes jos man patiko visada kiek tik save prisimenu. Kurį laiką net kolekcionavau kaktusus“, – pasakojo Eimantas.

Padėti tėvams gėlių ūkyje Eimantui niekada nebuvo sunku, nes tai visuomet buvo jo pomėgis. Pasak vyro, niekas nepasikeitė ir dabar:

„Keliuosi ir einu miegoti su gėlėmis“, – juokauja jis ir priduria, kad pavasaris, tikriausiai, yra jo mėgstamiausias metų laikas, o rudenį, kai visos gėlės ruošiasi žiemos miegui, jam visuomet liūdna.

Kristaus amžių skaičiuojančio ūkio krizės nepalaužė

Meilės gėlėms ir su jomis susijusiam pomėgiui nepritrūksta net tada, kai susiklosto nepalankūs ekonomikos dėsniai, užklumpa krizės, skaudžiai paliečiančios verslą.

O tokių situacijų, nepasiteisinusių sprendimų, kaip ir kiekviename versle, būta ne vienos. Pavyzdžiui, kadaise ūkyje puansetijų plantacijos pritraukdavo daug lankytojų prieš Kalėdas. Deja, teko jų atsisakyti, nes užauginti šias gėles tapo per brangu.

Būtent ilgametė ūkio įkūrėjo A. Žemaičio patirtis šiam jau daugiau nei tris dešimtmečius Alytaus rajone gyvuojančiam gėlininkystės verslui leidžia atlaikyti visas negandas, kurias pažėrė pandemija, vėliau Ukrainoje prasidėjęs karas, įtakos turėjęs naftos, elektros kainų šuoliams.

Vienas didžiausių iššūkių rajone veikiančiam gėlininkystės ūkiui buvo, kai į neregėtas aukštumas šoko dujų kainos ir sąskaitos už ūkio šildymą išaugo dešimt kartų. Deja, gėlių juk nepabranginsi dešimtimis kartų.

„Tikrai buvo sunkus momentas. Už šildymą reguliariai mokėjome 20 tūkst. eurų per mėnesį, o staiga sąskaita išauga iki 200 tūkst. eurų. Tada teko kardinaliai taupyti šilumą ir šiek tiek pakelti gėlių kainas. Pagaliau šis periodas jau praeity“, – pasakoja E. Žemaitis.

Jis patikino, kad šiemet gėlių kainos – tokios pat kaip ir praėjusiais metais, tačiau jau kitąmet jos tikrai brangs.

Nepaisant praeityje patirtų sunkumų, Žemaičių ūkyje nuolat dirba per 40 darbuotojų, o aktyvaus sezono metu jų gretos padaugėja dar maždaug dešimčia.

Mados – ir gėlių pasaulyje

Pasirodo, mados egzistuoja ir gėlių pasaulyje. Pasak Eimanto, dabar sugrįžta jau primirštos, senovinės močiučių gėlės – piliarožės, pelargonijos, vėdrynai, raktažolės.

Naujausias mados tendencijas gėlių pasaulyje Eimantas parsiveža iš įvairių tarptautinių, pasaulinių parodų.

„Pastaruoju metu naujovėmis parodos tikrai nenustebina. Gal drįsčiau sakyti, kad tuos pačius olandus, iš kurių perkame daigus, mes turime kuo nustebinti, nes jie atvykę pas mus, kai kurias gėlių veisles mato pirmą kartą“, – tikina Eimantas.

Beje, įdomus faktas – tam, kad naujos išvestos gėlių veislės paplistų rinkoje, įprastai prireikia dvidešimt metų!

Gėlininkystės verslininkų šeimoje – trečioji karta

Pasiteiravus, ar ir gėlininkystės ūkio verslininkams galioja populiarus liaudies posakis, kad batsiuvys – visada be batų, Eimantas šyptelėjo:

„Namų aplinką apželdinti dar tik pradėsiu, nes su šeima ne taip seniai atsikraustėme gyventi į savo naujus namus“.

Eimantas džiaugiasi prieš pusmetį gimusia ketvirtąja atžala. Ar ir mažieji jau turi polinkį gėlėms? Vyriškis vėl nusišypso ir pagūžčioja pečiais:

„Dar pamatysime, kur link jie pasuks, bet taip, gėlės ir jiems dabar jau patinka. Gėlės visiems patinka“.

Alytaus r. sav. fotoinformacija