Vyriausybė pritarė Miškų įstatymo pakeitimams. Didesnis dėmesys gamtosaugai, miško išteklių apsaugai

„Ilgai laukti, su suinteresuotomis grupėmis derinti pakeitimai numato didesnį dėmesį gamtosaugai, miško išteklių apsaugai ir kokybei. Naujos normos suteiks galimybę geriau subalansuoti miškų funkcijas, suderinti ekologines, socialines ir ekonomines miško reikmes: atsisakyta perteklinių ribojimų, besidubliuojančių procedūrų, o kartu stiprinamas gyventojų, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas sprendžiant svarbiausius miškų valdymo klausimus“, – pažymėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. 

Nauja Miškų įstatymo redakcija įgyvendina Vyriausybės programos nuostatas, Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimą dėl specialiųjų programų lėšų panaudojimo, Europos Komisijos paklausimą dėl privataus miško ploto įsigijimo apribojimo asmeniui. Taip pat atliepiami Nacionalinio miškų susitarimo proceso metu bendrakūros būdu pasiekti sutarimai.

Įstatymo pakeitimais nuo 2029 m. iš esmės bus pertvarkyta šiuo metu galiojanti miškų grupių sistema, išskiriant penkias miškų grupes: rezervatinius griežtos apsaugos miškus, plantacinius miškus bei ekologinio, socialinio ar ekonominio prioriteto daugiafunkcinius miškus. Taip sudaromos prielaidos geriau subalansuoti miškų funkcijas, užtikrinti efektyvesnę biologinės įvairovės apsaugą, valdyti klimato kaitos iššūkius ir atliepti kintančius visuomenės lūkesčius, gerinti pirmykščių miškų ir sengirių apsaugą.

Valstybinei miškų tarnybai bus pavesta per 3 metus visus Lietuvos miškus priskirti naujoms grupėms pagal naujai nustatytus Vyriausybės normatyvus. Įstatyme įtvirtinamas šio proceso viešumas ir individualus miško savininkų informavimas. Jau pereinamuoju laikotarpiu nuo kitų metų dabartinių IIA (ekosistemų apsaugos) ir IIB (rekreacinių) grupių miškuose būtų atsisakyta pagrindinių miško kirtimų, miško savininkams dėl šių ribojimų numatant kompensacijas.

Po reformos griežtos apsaugos miškų padaugėtų nuo 1 iki 10 proc., ekologinio prioriteto (vietoje IIA miškų grupės) – nuo 8 iki 16 proc., socialinio prioriteto (vietoje IIB miškų grupės) – nuo 4 iki 7 proc. Ekonominio prioriteto miškų (šiuo metu IV miškų grupės – ūkinių miškų) sumažėtų nuo 75 iki 67 proc. Esama III miškų grupė būtų perskirstoma daugiausiai ekologinio ir socialinio prioriteto daugiafunkciniams miškams. Iki 5 proc. miškų būtų priskirti plantaciniams miškams.

Įstatymo pakeitimais būtų atnaujinta tvaraus miškų valdymo samprata, suteikiant lygiavertį svorį ekologiniams, socialiniams ir ekonominiams tvarumo aspektams, įtvirtinti reikalavimai racionalesniam miškų naudojimui, nustatyti artimos gamtai miškininkystės principai, sudarytos sąlygos plėtoti nemedieninį miško naudojimą, kokybiškiau planuoti veiklą miškuose, atsisakant perteklinių ribojimų.

Pavyzdžiui, miško žemės įsigijimo ribojimų, dėl kurių Europos Komisija potencialiai galėtų pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Siūloma atsisakyti ir privalomo miškotvarkos projekto mažoms miško valdoms (iki 10 ha), taip pat leista miške įrengti nesudėtingus rekreacinės paskirties objektus, nerengiant projekto. Atsisakius miškų tvarkymo schemos priskyrimo miškų grupėms, procesas sutrumpės nuo 10 iki 3 metų.

Numatyta, kad saugant bioįvairovę sanitarinių kirtimų metu būtų šalinami tik medžių ligų ar miško kenkėjų plitimo pavojų keliantys medžiai, o pagrindiniai kirtimai būtų draudžiami ekologinio ir socialinio prioriteto daugiafunkciuose miškuose. Per saugomų teritorijų planavimo dokumentus būtų galima daugiau miškų priskirti ekosistemų apsaugos (IIA) ir rekreacinių (IIB) miškų grupėms.

Taip pat būtų sudarytos sąlygos miško savininkams ar valdytojams patiems priimti miškininkavimo sprendimus, tačiau bus griežčiau prižiūrima, kaip yra laikomasi aplinkosauginių ir darbų saugos reikalavimų.

Siūloma, kad naudojant mažos apimties medieninius išteklius nereikės leidimų, išplečiamas atvejų skaičius, kuomet leidimas kirsti mišką neprivalomas. Leidimo kirsti mišką išdavimas sutrumpės iki 10 darbo dienų, leidime nurodytus kirtimus bus galima vykdyti 24 mėn. Prieš parduodant miško valdą nereikės atsiklausti besiribojančių valdų savininkų.

Planuojama pertvarkyti ir bendrųjų miško reikmių finansavimo sistemą, numatant platesnes galimybes finansuoti miškams reikalingas priemones.

Įstatymo pakeitimais taip pat siūloma sudaryti geresnes sąlygas išsaugoti ir transformuoti į mišką medžių savaiminukais apaugusius žemės plotus. Valstybinėje žemėje būtų paankstinta tokių savaiminukų amžiaus riba nuo 20 iki 10 metų, o privačioje žemėje būtų finansiškai skatinama savininkui priimti sprendimą išsaugoti tokį savaiminį mišką. 

Be to, būtų sudarytos geresnės sąlygos genetinių išteklių apsaugai ir atkurtų miškų kokybei, patikslinta miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka.

Miškų įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

 AM informacija

123rf nuotr.