Nacionalinė veislininkystė guldoma ant menčių

Numarino alternatyvą

Dėl dar praėjusios Vyriausybės užsukto ir dabar kadenciją baigiančios valdžios įgyvendinto valstybės valdomų veislininkystės įmonių privatizavimo išsakyta daug kritikos, pateikta daug pasiūlymų, kaip būtų galima tvarkytis veislininkystės sistemoje, tačiau, žemdirbių požiūriu, racionalūs ir šalies gyvulių augintojams naudingi sprendimai numarinti, o valdžios atstovai, panašu, nuėjo užsienio kompanijoms parankiu keliu.

„Dar ankstesnės Vyriausybės prašėme, kad žemdirbiams, kurie naudojasi veislininkystės įmonės paslaugomis, būtų sudarytos sąlygos perpirkti iš valstybės akcijas.

Taip pasielgė estai, kuriuos buvome pasikvietę pasidalyti patirtimi. Jų ūkininkų kooperatyvams buvo leista įsigyti veislininkystės įmonės akcijas, tai ir mes norėjome padaryti, bet valdžia to neleido. Ir šios kadencijos buvusio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko prašėme, kad įmonės „nekištų po aukciono plaktuku“, bet jam, matyt, labiau rūpėjo pelkės ir nendrinukės, tad nereikėjo ir tikėtis, jog jis sustabdys privatizavimą“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Apie rimtai parengtą kitą privatizavimo variantą dar daugiau detalių atskleidė Lietuvos galvijų gerintojų asociacijos (LGGA) tarybos pirmininkas, galvijų veisimo programų vadovas ir eksterjerų vertintojas Juozas Darbutas. „Kai buvusi valdžia sumanė privatizuoti visas veislininkystės įmones, buvome pradėję steigti kooperatyvą, į kurį buvo pasiruošę burtis esami ir buvę „Lietuvos veislininkystės“ klientai. Didesni ūkiai buvo pareiškę aiškų norą pirkti akcijas išsimokėtinai. Tai galėjo padaryti kelios bendrovės, bet norėjome suburti platesnį gyvulių augintojų ratą. Estų ūkininkų kooperatyvas tapo panašios įmonės šeimininku ir dabar sėkmingai gyvuoja, o Lietuvoje to padaryti nepavyko, nes, manau, buvo asmenų, suinteresuotų, kad mūsų rinkoje karaliautų importinė veislinė medžiaga“, – ŪP tvirtino galvijų veisimo programų vadovas.

Įdomu tai, kad jau buvo parengtas ir Valstybės valdomų veislininkystės bendrovių privatizavimo įstatymo, kuris turėjo įsigalioti 2018 m. liepos 1 d., projektas, tačiau dienos šviesos jis neišvydo.

Projekte buvo numatyta, kad bendrovės privatizuojamos valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas už jų nominalią vertę parduodant kooperatyvams, kurie iškart turėjo sumokėti 5 proc. pradinį įnašą, o kitą sumą sumokėti lygiomis dalimis per 10 metų. Viena iš privatizavimo sąlygų – 10 metų nepertraukiamai vykdyti privatizuotos bendrovės veiklą.

Taigi žemdirbių siekis perimti veislininkystės įmones valdžios buvo ignoruotas ir sužlugdytas, kartu paminta galimybė stiprinti kooperaciją žemės ūkyje, apie kurią politikai taip mėgsta kalbėti iš tribūnų.

Paskelbtas trečiasis

Turto bankas paskelbė, kad lapkričio 13 d. įvyks pakartotinis bendrovės „Lietuvos veislininkystė“ akcijų paketo aukcionas – jau trečiasis. Akcijų paketo pradinė pardavimo kaina – 1 303 290 Eur. Per pirmąjį aukcioną norėta parduoti už 1 609 000 Eur, per antrąjį – už 1 448 100 Eur. Nurodoma, kad bendrovės pagrindinė veikla – aukščiausios veislinės vertės reproduktorių spermos pasiūlos ir veislininkystės paslaugų (gyvulių sėklinimo) ūkinių gyvūnų augintojams užtikrinimas. Įmonės įstatinis kapitalas sudaro 1,2 mln. Eur, ilgalaikis turtas – 150 tūkst. Eur, 2023 m. metinė apyvarta siekė 2,5 mln. Eur.

Turto banko Ryšių su žinia-sklaida vadovas Paulius Vaitekėnas ŪP informavo, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), kuri bendrovės akcijas valdė iki nutarimo privatizuoti, siūlymų nustatyti privatizavimo sąlygoms neturėjo. Taigi pirkėjas nebus įpareigotas tęsti iki tol vykdytą veislininkystės veiklą, pavyzdžiui, galės tik pardavinėti užsienio kompanijų sėklinę medžiagą arba užsiimti visai kita veikla.

Sustabdė sėklos gamybą

„Lietuvos veislininkystės“ direktorius Audrius Karnišauskas ŪP pripažino, kad įmonė toliau vysto veiklą, investuoja į darbuotojus ir stiprina komandą. „Įmonė turi turto, pastatų ir nemažą rinkos dalį bei pakankamai platų klientų ratą. Labai tikimės, kad naujasis savininkas tęs šią veiklą“, – vylėsi veislininkystės įmonės vadovas.

Jis akcentavo, kad pagrindinė „Lietuvos veislininkystės“ veikla – bulių spermos tiekimas pieno ūkiams, ir ji yra tęsiama. Tiesa, pridūrė, kad nuo birželio mėnesio įmonėje nebegaminama bulių sperma. O juk tai ir buvo viena pagrindinių įmonės veiklų. „Žiūrint iš verslo pusės, tai niekas nepasikeitė. Spermos gamybos veikla buvo nuostolinga. Užsienyje pagaminta sperma, priklausomai nuo buliaus, yra 3–4 kartus brangesnė, bet vis vien atsivežti žymiai geresnės kokybės veislinę medžiagą yra ekonomiškiau, nei patiems gaminti“, – paaiškino A. Karnišauskas.

Jis taip pat užtikrino, kad yra sukauptos labai didelės įmonės gamybos spermos atsargos, tad ūkiai turi galimybę įsigyti kelis kartus, palyginti su importine, pigesnės, bet vietinės spermos. Įmonės vadovas tikino, kad šio rezervo pakaks dar ne vieniems metams. O kaip bus toliau, matyt, vienas Dievas težino. „Labiau išsivystę ir stipriai dirbantys ūkiai orientuojasi į bandos genetinį progresą, todėl perka geresnę spermą, kuri yra nelietuviška“, – tvirtino redakcijos pašnekovas.

Apie 1,5 metų „Lietuvos veislininkystei“ vadovaujantis A. Karnišauskas minėjo, kad per daugelį metų įmonė kuo toliau, tuo stipriau atsilieka tiek iš genetinės, tiek iš pasiūlos pusės. Todėl bandyti konkuruoti su užsienio gamintojais, anot jo, sudėtinga ar neįmanoma, nes pasaulinės įmonės, kurios veža spermą į Lietuvą, turi daug didesnes galimybes investuoti į bulių atranką, mokslinius tyrimus ir t. t.

Smūgis nacionalinei veislininkystei

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.