Columbus -4,1 °C Mažai debesuota
Šeštadienis, 21 Grd 2024
Columbus -4,1 °C Mažai debesuota
Šeštadienis, 21 Grd 2024

Afrikinis kiaulių maras neišsikvėpė

2022/08/07


Praėjo daugiau nei aštuoneri metai, kai Lietuvos teritorijoje buvo užfiksuoti pirmieji afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai. O šiandien, po sąlyginės ramybės periodo, ši problema vėl iškilo visu aštrumu. „Ūkininko patarėjo“ kalbinti specialistai akcentavo, kad kiaulių augintojams taikomos biologinės saugos priemonės reikalingos ne veterinarams, ne norint išgelbėti šernų populiaciją – jos reikalingos patiems kiaulių augintojams, nes ligos atveju praradimai – milžiniški.

AKM, VMVT, Paulius Bušauskas, šernai, šerno gaišena

Viename židinyje – per 400 šernų gaišenų

Prieš keletą metų, kai didžiojoje Lietuvos dalyje buvo reguliariai laukinėje faunoje nustatomi AKM atvejai, kai būta protrūkių kiaulininkystės ūkiuose, Žemaitija vis dar vylėsi, kad jai pavyks atsispirti pavojingai kiaulių ligai. Deja, palaipsniui virusas įžengė ir į Žemaitijos teritoriją, o dabar Lietuvoje nėra savivaldybės, išskyrus Neringos, kur nebūtų nustatyta AKM atvejų.

Praėjusių metų rudenį virusas buvo nustatytas Kretingos r. – vienoje paskutinių ilgiausiai atsilaikiusių savivaldybių. Darbėnų seniūnijos Kuniginės miške rastos 8 šernų gaišenos, joms nustatytas AKM. Šių metų pradžioje tame pačiame miške sumedžiotas sergantis šernas.

„Šernas buvo sumedžiotas profesionalios medžioklės plote, ten pat, kur AKM buvo nustatytas nugaišusiems šernams. Gaišimas toje zonoje buvo masinis, seniai kritusių šernų gaišenas rankiojame iki šiol. Jų nuo pat maro šiame židinyje nustatymo datos surinkta 434, taigi populiacija buvo labai didelė. Šernų populiacijos tankumas leido virusui įsisukti, žvėrių skaičius turėjo būti labiau reguliuojamas. Tam tikra prasme laukėme tokio protrūkio, mus jau „spaudė“ kaimyninės savivaldybės, visa Lietuva buvo apimta viruso, tik vakarinė dalis nebuvo paliesta. Su medžiotojais kalbame, kad padarėme viską, atsilaikydami kone dešimt metų ir likdami švaria zona, bet galų gale tai įvyko“, – ŪP pasakojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Saulius Alonderis.

Visos surinktos gaišenos tiriamos, didžiajai daliai nustatytas AKM. „Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliekami AKM tyrimai. Tai yra vienintelė laboratorija, kuri atlieka šiuos tyrimus. Tiriama kiekvieno rasto šerno gaišena“, – sakė S. Alonderis.

Išplito po rajoną

Gerokai sudėtingesnė situacija yra kaimyniniame Skuodo rajone. VMVT Klaipėdos departamento Skuodo skyriaus vadovas Algimantas Želvys pateikė išsamios informacijos, kaip jų rajone plito AKM virusas.

„Pirma šerno gaišena rasta pernai spalio 21 d. Lenkimų seniūnijos Plaušinių kaimo laukuose. Šernas buvo įžengęs 20 metrų į Skuodo r. teritoriją iš Kretingos r. Viskas Kretingos r. ir prasidėjo, ten yra miškų urėdijos komercinės medžioklės plotai, į kuriuos patenka ir mūsų teritorijos dalis. Tad šernai neišvengiamai lankosi ir pas mus. Praėjus mėnesiui, mūsų rajone buvo nustatytas naujas AKM židinys tos pačios seniūnijos Večių miške. Toliau sekė atvejis Skuodo seniūnijos Ledžių miške, po to vėl Lenkimų seniūnijos Miesto medės miške, tada – vėl Skuodo seniūnijos Kernų miške. Paskutinis 2021 metų atvejis fiksuotas Lenkimų sen. Kalvių miške. Per visus praėjusius metus AKM nustatytas 71 šernui – 66 gaišenoms ir 5 sumedžiotiems šernams“, – faktus dėstė VMVT Skuodo skyriaus vadovas A. Želvys.

Šiemet virusas Skuodo r. plito toliau. „Metų pradžioje pirmas AKM atvejis šerno gaišenoje nustatytas Lenkimų seniūnijos Margininkų miške. Kovo mėnesį virusas rastas Mosėdžio seniūnijos Lieknų miške, kuris ribojasi su Skuodo seniūnijos Ledžių mišku. Kaip jis pateko į Šauklių tundra vadinamo draustinio muflonų aptvarą – neatsakytas klausimas. Tiesa, paaiškėjo, kad aptvaras kiauras, šernai vaikšto laisvai. Taigi šiemet prisidėjo viena seniūnija ir trys miškai. Iš viso per šiuos metus AKM nustatytas 138 šernams“, – aiškino A. Želvys.

Šernų tyko ir pasienyje

Versijų, kaip AKM pateko į paskutinį bastioną, yra keletas. S. Alonderio nuomone, jis galėjo atklysti ir iš Latvijos, ir iš kaimyninio Plungės r. „Virusas į tuos plotus neįkrito iš dangaus. Greičiausiai suveikė žmogiškasis faktorius – žmogus, pats nežinodamas, galėjo kaip nors atnešti virusą į tuos plotus. Atstumai nuo ankstesnių židinių Latvijoje ir Plungės r. yra po 20 km, tai gana nemažai, kad šernai migruotų. Vis dėlto iš Latvijos galėjo atklysti užsikrėtusi šernų šeimyna. Sąlygos mūsų plotuose labai geros, masyvai dideli“, – svarstė S. Alonderis.

A. Želvys pasidalino savo pastebėjimais, kad jų rajono medžiotojai reguliariai medžioja Latvijos pasienyje ir čia įžengiančius šernus pasitinka šūviais.

„Tiek Miško medės, tiek Kalvių miškai plyti Latvijos pasienyje, šiemet čia sumedžiota nemažai šernų, ateinančių iš Latvijos. Medžiotojai sėdi bokštelyje, ir kai tik šernas įžengia į Lietuvos teritoriją, yra sumedžiojamas. Bet visi sumedžiotieji buvo sveiki. Tai nereiškia, kad medžiotojas gali sustabdyti kiekvieną atėjusį šerną. Jei jie paklius į užkrėstus miškus, neabejotinai užsikrės patys, nes neįmanoma surinkti visų gaišenų. Todėl net prognozuoti negalime, kiek visa tai tęsis“, – teigė VMVT Skuodo skyriaus vadovas A. Želvys.

Priemonės reikalingos augintojams

Kalbinti pašnekovai pripažino, kad šernų populiacijos apsaugojimas nėra pagrindinis tarnybos tikslas – tai tik tarpinis darbas, leidžiantis išvengti skaudžių pasekmių kiaulininkystės ūkiuose. Plačiau apie tai ŪP papasakojo VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas.

AKM, VMVT, Paulius Bušauskas, šernai, šerno gaišena VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas.

„Lietuvoje stebima tendencija, kad AKM dažniausiai pasireiškia šiltuoju metų periodu, gegužės–rugpjūčio mėn. Manoma, kad tai susiję su žmonių veikla – lankosi miškuose, grybauja, uogauja, o grįžę namo nueina pas kiaulytes ir taip perduoda joms ligą. Tad didžiausias rizikos šaltinis yra pats žmogus, o ne kas nors kitas, – dėstė P. Bušauskas. – Gal ir nepiktybiškai, pats nenorėdamas, gali virusą parnešti. Tokia ir būtų pagrindinė mūsų žinutė: biologinės saugos priemonių reikalavimai taikomi tiek komerciniams, didiesiems ūkiams, tiek nekomerciniams, laikantiems kiaules savo reikmėms. Savo reikmėms kiaules laikantiems augintojams reikalavimai nėra dideli – kiaulės turi būti registruotos, kartą į ketvirtį jas reikia deklaruoti. Kalbant apie biologinės saugos priemones, teritorija turi būti aptverta, joje negali lankytis pašaliniai asmenys, prieš patenkant pas kiaules reikia pasikeisti avalynę, rūbus, turi būti įrengtas dezinfekcinis barjeras. Draudžiama šerti maisto atliekomis, turi būti naudojamas tik termiškai apdorotas pašaras. Jei tuos pagrindinius reikalavimus laikytojas įdiegė, jis gali apsaugoti savo ūkį.“

Skubios veiklos skyriaus patarėjas akcentavo, kad AKM laukinėje faunoje nesukelia tokių skaudžių pasekmių kaip kiaulių ūkyje. Tad pagrindinis tikslas – apsaugoti kiaulininkystės sektorių, nes čia patiriami didžiausi nuostoliai. Pavyzdžiui, jei liga nustatoma ūkyje, kur laikoma 10–20 tūkst. kiaulių, tai visas jas reikia nugaišinti ir utilizuoti, net nustačius vos vieną susirgimą. Naikinami visi pašarai, medicinos priemonės, medikamentai, atliekami valymo, dezinfekcijos darbai. Tai užtrunka ilgą laiką, reikalauja didelių investicijų. Ligai patekus į nekomercinę laikymo vietą, jei aplinkui regione yra didelių ūkių, šie taip pat patenka į zoną, kurioje iš tų ūkių draudžiamas judėjimas. Tad būna ir tiesioginių, ir netiesioginių nuostolių. Kai liga nustatoma laukinėje faunoje, populiacija sumažėja, bet tiesioginiai nuostoliai mažesni, labiau susiję su medžiotojų pomėgiu.

Deja, pastarosiomis dienomis Lietuvoje  užfiksuotas jau 5-asis AKM protrūkis kiaulių laikymo vietoje.

„Apmaudu, kad nepaisant mūsų nuolatinių raginimų, kartojimų, kaip svarbu yra kasdien laikytis biosaugos reikalavimų, po beveik 2 metų pertraukos vėl nustatyti AKM atvejai kiaulių ūkiuose. AKM protrūkis fiksuotas Molėtų r. Giedraičių miestelyje esančiame ūkyje, kuriame buvo laikomos 264 kiaulės ir kuris veterinarijos inspektorių jau buvo baustas už biologinio saugumo reikalavimų nesilaikymą. Vėlgi, 3 km atstumu nuo šio ūkio liepos viduryje buvo rastos 6 šernų gaišenos, kurioms taip pat patvirtintas AKM. Vienas paskutinių protrūkių nustatytas kiaulių laikymo vietoje, kurioje laikoma tik 12 kiaulių, tačiau dėl protrūkio į apribojimų zoną pateko du komerciniai ūkiai, kuriuose laikoma apie 30 tūkst. kiaulių. Vykdant epizootinius tyrimus protrūkiu metu, nustatome, kad kiaulių laikytojai reguliariai nesilaiko biosaugos reikalavimų, kiaules šeria šviežia žole, kas sukelia didelę riziką ligai patekti“, – vardijo P. Bušaukas.

Pasak specialisto, ankstesnių metų stebėjimai rodo, kad dažniausiai pasibaigus pirmiesiems vasaros karščiams AKM židiniai randasi kur kas dažniau. Todėl dar kartą norime paraginti kiaulių laikytojus būti itin budrius, pastebėjus, jog kiaulė negaluoja, nedelsti, iškart pranešti VMVT ar veterinarijos gydytojui ir jokiu būdu nepamiršti visomis priemonėmis saugoti ūkį nuo galimo viruso patekimo. Nes net ir nedideliame nekomerciniame ūkyje laikoma viena užkrėsta kiaulė sukelia didžiulių nuostolių ne tik pačiam laikytojui, bet ir visam regionui dėl kelis ar keliolika mėnesių taikomų prekybos ir judėjimo apribojimų, – tvirtino specialistas. – Laisvos vietos niekada nebūna, šernų populiacija po truputį atsistato. Gamtoje tai natūralus reiškinys: jei yra mažai tam tikros rūšies gyvūnų, jie stengiasi reprodukciją aktyvinti“, – su AKM susijusias problemas įvardijo VMVT atstovas P. Bušauskas.

  Redakcijos ir VMVT nuotraukos 2022.08.07 Parengta bendradarbiaujant su VMVT ŪP korespondentas Juozas SKRIPKAUSKAS

Susijusios temos - skaitykite: AKM, VMVT, Paulius Bušauskas, šernai, šerno gaišena

Nr. 167/7

Dalintis