Kaunas +19,0 °C Debesuota
Šeštadienis, 19 Lie 2025
Kaunas +19,0 °C Debesuota
Šeštadienis, 19 Lie 2025

Iš gėlyno į keptuvę

2023/05/07


Grybavimas lietuviams tarsi futbolas brazilams. Tačiau nedažnas šių miško gėrybių ieško pavasarį, o dar retesnis jų tikisi rasti – nuosavame gėlyne! Kauno rajone besikurianti Neringa Ramanauskė ir pati pirmąkart nustebo pavasarį tarp kiemo želdynų radusi briedžiukų.

Lindo tiesiog pro agroplėvelę

Tik trečius metus nuo plyno sklypo sodą kurianti kaunietė netruko pastebėti, kad dirva sklype puri, smėlinga ir blogai sulaiko drėgmę. „Todėl pirkome pušų žievės mulčą ir juo mulčiavau gėlynus. Žinoma, viskas vyko palaipsniui, nes sklypas nemažas, o rankos šiam darbui tik dvi. Jau pirmą pavasarį iš rudens mulčiuotame gėlyne netikėtai radau briedžiukų, – prisimena Neringa. – Kitą pavasarį briedžiukus rinkau jau kitame, naujai mulčiuotame gėlyne, o šįmet jų užderėjau gausiausiai – tikriausiai dėl to, kad pavasaris šiltas ir negaili lietaus.“

N. Ramanauskė pasakoja, kad briedžiukai sudygo tiesiog pačiame daugiamečių augalų želdyne, atsitiktinėse, tačiau tik mulčiuotose vietose. „Lindo iš po agroplėvelės, spraudėsi pro angas, skirtas dekoratyviniams augalams. Augo ir šalia gėlyno, tiesiog žolėje – matyt, vėjas nunešė sporų man mulčiuojant“, – svarsto pašnekovė.

Ji neslepia, kad šis siurprizas ir labai nustebino, ir pradžiugino, mat nuo vaikystės su tėvais pavasarį važiuodavo į Varėnos miškus rinkti bobausių ir briedžiukų: „Tačiau pastarųjų rasdavome labai retai, todėl toks radinys būdavo ypatingas. Ir čia – še tau, kad nori – tiesiog prie šluotelinių hortenzijų, bijūnų, šalavijų ir kitų gėlyno augalų!“

Apie tai, kad kažkas šiuos grybus rinktų tiesiog savo kieme, sode ar darže N. Ramanauskė nebuvo girdėjusi. Ir kaimynai, su kuriais šeima nors ir retai, bet draugiškai pasišnekučiuoja, apie tokius radinius nesigyrė. „ Jie labiau „ūkiški“ nei mes – puoselėja daržus, augina naminius paukščius. Mes – miesto žmonės, negailime laiko „niekams“, tai yra gėlynams. Tačiau feisbuko sodininkų grupėje sužinojau, kad pavasarinių grybų šiemet buvo ne pas vieną. Kai socialiniuose tinkluose pasidalinau savo įspūdžiais, daug kas teiravosi, kur perku mulčą – matyt, mintis grybauti savame gėlyne patiko ne man vienai“, – šypsosi pašnekovė.

Būta ir tokių sodininkų, kurie briedžiukų nepažino ir juos tiesiog išspardė. „Manau, jie labai nustebtų sužinoję, kad Jungtinėje Karalystėje už šių grybų kilogramą, priklausomai nuo kokybės, mokama nuo 30 iki 200 svarų, o JAV – siekia net 500–600 dolerių! Tokios aukštos kainos priežastis ta, kad jų iki šiol nepavyksta užauginti pramoniniu būdu – briedžiukai renkami tik natūraliose jų augimvietėse. Jie mėgsta humusingą dirvą, pūvančią medieną, drėgmę, – pasakoja pašnekovė, kurią nelauktai išdygę briedžiukai paskatino paieškoti daugiau informacijos. – Didelė dalis Europoje parduodamų briedžiukų surenkami Indijoje, ten jie auga Himalajų šlaituose. Briedžiukų rinkėjai į kalnus išeina vos prašvitus ir visą dieną praleidžia klajodami sudėtingais keliukais, kad surastų bent keletą šių grybų. Jie vertinami ne tik dėl subtilaus skonio, bet ir dėl to, kad juose gausu antioksidantų.“

Dygsta žydint šilagėlėms

Ji nuoširdžiai atskleidžia gamtos teikiamų gėrybių paslaptį. Gėlynams mulčiuoti šeima naudoja vidutinio stambumo, nedekoratyvų, paprastą pušies žievės mulčą. Jį perka dideliais, „metriniais“ maišais Kauno rajone, nes dideliam sklypui reikia nemažo kiekio.

„Deja, tame pačiame gėlyne briedžiukai dygsta tik pirmais metais po mulčiavimo. Antraisiais jų būna vienas kitas. Tikriausiai todėl, kad pas mus labai sausa ir mulčas perdžiūva. Neturime galimybės laistyti visą vasarą – per kaitras gelbėju tik lepiausius augalus, – apgailestauja pašnekovė. – Šiemet derlių surinkau balandžio 28 d., pernai – gegužės 15 d., o užpernai – gegužės 3 d. Pastebėjau, kad laikas daugmaž sutampa su šilagėlių žydėjimu.“

Briedžiukai gėlynuose pasirodo maždaug vienu metu, ir „pasiauginti“ niekaip nepavyksta. Ankstesniais metais porai dienų kelis jų Neringa buvo palikusi, bet grybus pakando šalna, apgraužė šliužai. Tad šįmet kiek rado – visus ir nurinko.

Kaip ir daugelis lietuvių grybauti mėgstanti N. Ramanauskė sodyboje randa ir kitų miško gėrybių. Birželio pradžioje po sklype augančiomis keliomis pušelėmis „apsigyvena“ kazlėkai, vėliau ten pat pasirodo ir rudmėsės.

Tinka ir užšaldyti

Kadangi tarp gėlių briedžiukų išdygsta gana kukliai, juos pašnekovė naudoja patiekalams pagardinti. Ruošia panašiai kaip voveraites, net nenuverda – tik nuplauna po vandens srove. Jie gana trapūs, tad elgiasi atsargiai, kad išlaikytų jų „garbanotą“ faktūrą.

„Šį pavasarį, tą dieną, kai radau briedžiukų, kaip tik ruošiau makaronus su kepintu faršu, tad smulkintai mėsai apskrudus, pusę jų supjausčiau ir sudėjau kartu kepti, užpyliau grietinėlės, pieno ir padažą sutirštinau kukurūzų krakmolu. Patiekalą pagardinau gėlyne auginamais laiškinio česnako laiškais. Buvo paprasta, bet skanu“, – pasakoja Neringa ir priduria, kad svieste kepti briedžiukai taip pat labai skanūs.

Ji pastebi, kad briedžiukų skonis nėra stiprus ar kažkuo labai išskirtinis: „Galbūt šiek tiek primena voveraites, bet nusakyti žodžiais jį išties sudėtinga. Mano nuomone, jis geriausiai atsiskleidžia švelniame baltame padaže, nepadauginus prieskonių. Tačiau pasaulyje gerai žinomas ir itin vertinamas grybas ruošiamas įvairiai, kartais netgi įdaromas, mat yra tuščiaviduris. Gurmanai pataria jų nemirkyti ir netgi neplauti, kad grybai neprarastų nei kruopelės skonio! Taigi, koks tas briedžiukų skonis? Geriau kartą paragauti – nei šimtą kartų išgirsti!“

Neringos Ramanauskės nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2025/07/19

Ekologinių ūkių mažėja – tarša didėja?

Lietuvoje maždaug prieš tris dešimtmečius prasidėjo domėjimasis ekologiniu ūkininkavimu ir entuziastų dėka atsirado pirmieji ekologiniai ūkiai. Iki 2030 m. pagal Europos Sąjungos (ES) žaliąjį kursą numatyta pasiekti dabar sunkiai įsi...
2025/07/19

Garbanoti persikų lapai signalizuoja pavojingą ligą

Pavasarį sprogstant persikų lapams galima pastebėti, kad jauni lapeliai garbanojasi, keičia spalvą, sustorėja, formuojasi pūslės. Tai – tafrinozė. Ši liga gali pažeisti ir besiformuojančius vaisius, o pats kaulavaisis kitais metais ne...
2025/07/19

NMA: svarbu nuo plėšrūnų siekiantiems apsisaugoti ūkininkams

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ pla...
2025/07/19

„S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 92-osios metinės: lenkų pagarba mūsų herojams – lyg saviems didvyriams“

Lietuvai minint Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą sukaktį, ypatingą pagarbą šiam istoriniam įvykiui kasmet atiduoda ir Lenkijos visuomenė. Lakūnų žūties vietoje Pščelniko miške surengtas tradicija tapęs atm...
2025/07/18

Nei bėgti, nei rėkti. Daržovių auginimo lietuviški ypatumai

Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stukas, pasidžiaugęs, kad viskas, ko reikia mūsų organizmui, užauga Lietuvoje, teigė: „Visos ligos – nuo nervų, nuraminti juos gali padėti tik daržovės.&ldq...
2025/07/18

Patvirtintas 18-as ES sankcijų paketas, nutaikytas į Rusijos karo mašiną – energetikos ir finansų sektorius

Šiandien, liepos 18 d., Europos Sąjungos (ES) Taryba priėmė 18-ą ekonominių ir individualių sankcijų paketą, skirtą riboti kritiškai svarbių Rusijos naftos ir finansų sektorių veiklą ir toliau visapusiškai varžyti režimo galim...
2025/07/18

Kubiliaus amatas perduodamas iš kartos į kartą

Šilalė („Šilalės artojas“). Kasmetiniame Bilionių plenere „Šimtmečio veidai ir vardai“ visada galima sutikti įdomių užsi­ėmimų turinčių žmonių. Šiemet prie tvenkinio šeimininkavo kubil...
2025/07/18

Europos Komisija saugos plieno sektorių

Europos Komisija pradėjo tikslines konsultacijas, siekdama padėti nustatyti būsimas priemones, skirtas apsaugoti ES plieno sektorių nuo nesąžiningos prekybos praktikos ir neigiamo pasaulinio plieno pertekliaus poveikio.