Gynybos fondo kūrimui – žemdirbių pastabos

Pasak LŽŪBA generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, patriotiška, privalu, garbinga ir būtina ginti, saugoti ir puoselėti savo gimtinę. Tuo tikriausiai vadovaujasi ir taip mano kiekvienas savo šalies pilietis. Tad ir LŽŪBA pritaria, kad toks fondas šalies gynybai reikalingas. Surinktos lėšos turi būti naudojamos išimtinai tik tam tikslui, tačiau Pelno mokesčio įstatymo projekte tai nėra parašyta.

„Dėl jo formavimo mes kiek kitokios nuomonės. Pateiktas siūlymas žymėtojo dyzelino akcizą padidinti 83 proc. yra nepriimtinas. Reikia suprasti, kad galutinė kaina, už kurią jį pirksime, bus dar didesnė – prisidės PVM bei prekybininkų marža. Tai turės reikšmingos įtakos žemės ūkio produkcijos savikainai – ji didės, – aiškino J. Sviderskis. – Auganti savikaina didins maisto produktų kainas parduotuvių lentynose, o tai pajus absoliučiai visi šalies gyventojai. Skaudžiausiai – mažas pajamas gaunantys žmonės, senjorai. Labdaros fondai išgalės nupirkti mažiau maisto prekių bedarbiams, socialiai remtiniems žmonėms ir t. t. Be to, tai dar labiau pablogins žemdirbių konkurencingumo sąlygas, kurios ir taip šalies ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms yra nepalankios. Beje, numatytas žemės ūkio veiklai naudojamų degalų papildomas apmokestinimas buvo pagrindinė žemdirbių traktorių maršo Vilniuje priežastis. Todėl politikų paprašėme atsisakyti saugumo dedamosios įvedimo degalams, naudojamiems žemės ūkio veiklai.“

Anot J. Sviderskio, LŽŪBA pelno mokesčio tarifo padidinimui ne tik pritaria, bet ir siūlo jį didinti 2 proc. Siekiant solidarumo, siūlo suvienodinti viso sektoriaus subjektų (fizinių ir juridinių asmenų) apmokestinimą. Rezultatas didinant ne akcizo, o pelno mokestį būtų geresnis – nekiltų maisto produktų kainos, o finansinės įmokos į fondą būtų labai panašios – apie 10 mln. Eur.

Beveik neabejojama, kad jei šalies politikai vis dėlto nuspręstų padidinti akcizą žymėtajam dyzelinui, gali kilti nauja žemdirbių nepasitenkinimo banga. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, paklaustas, ar nebijo pasikartosiančių žemdirbių protestų, jei bus padidintas akcizas, atsakė, kad baimės nejaučia. „Jis, turėdamas begalinį premjerės Ingridos Šimonytės palaikymą, nebijo nieko. Štai 1 ha pelkių „įsavinimui“ paskirdamas 3 034 Eur taip pat nieko nebijo. Bet nebijo tie, kurie nemato ilgalaikių pasekmių, ir tai, drįstu sakyti, yra mūsų tragedija. Ministras privalo ieškoti galimybių, kaip sudaryti sąlygas uždirbti šaliai pinigus, kuriančius gerovę visuomenei, bet elgiasi priešingai. Gaila, kad premjerė to nemato“, – pastebėjo J. Sviderskis.

Anot jo, LŽŪBA sutinka su ministrės pirmininkės viešai išsakyta nuomone, kad gynybos finansavimas turi būti tvarus, t. y. paremtas ne vien tik biudžeto lėšų perskirstymu, bet ir papildomomis pajamomis. „Tačiau apgailestaujant tenka konstatuoti, kad Žemės ūkio ministerijos vykdoma politika nukreipta ne pajamų generavimo, bet priešinga – didėjančių suvaržymų ir betikslių investicijų linkme. Tai liudija iki šiol neišspręsta ariamos žemės, dirbtinai paverstos daugiametėmis pievomis problema. Žemdirbių protestas keltas ir iki šiol neišspręstas žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų 3 m pločio apsauginių juostų palei melioracijos griovius produkciją galinčiose teikti naudmenose klausimas ir aibė kitų suvaržymų“, – aiškino LŽŪBA generalinis direktorius. J. Sviderskio nuomone, turi būti sumažintos lėšos, skirtos biurokratijos išlaikymui, nes kuo „valdiška plyta“ bus lengvesnė, kuo biurokratų bus mažiau, tuo bus lengviau verslui. Tada liks pinigų paslaugų sektoriui, mokytojams, gydytojams, gaisrininkams, policijai...

ŪP informacija

freepik.com nuotrauka