Medžiotojai ruošiami, bet neparuošiami (I)

Programa yra, bet...

„Pagal medžioklės įstatymą, medžiotojus rengia visuomeninės, medžiotojams atstovaujančios organizacijos. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) turi 47 narius, visi jie turi teisę rengti medžiotojų mokymus, tokią teisę turi ir kelios giminingos asociacijos. Kartais dėl nedidelio norinčiųjų tapti medžiotojais skaičiaus kelios rajonų organizacijos rengia vienus bendrus kursus. Didžiuosiuose miestuose tokių problemų nebūna“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino LMŽD direktorius Laimonas Daukša.

Jo teigimu, medžiotojai rengiami pagal aplinkos ministro įsakymu patvirtintą programą, į kurią įrašyta apie 70 temų. Vis dėlto ne visuose kursuose pagal šią programą medžiotojai ruošiami sąžiningai. Labiausiai skiriasi lektorių kompetencija. „Tai viena iš didžiausių problemų. Paprastai paruošimas vertinamas pagal egzaminų išlaikymą. Juos išlaiko maždaug 85 proc. būsimų medžiotojų, tačiau tam, kad parengimas būtų geras ir naujas medžiotojas galėtų sėkmingai pradėti veiklą, reikia žiūrėti ne tik į išlaikytą teorijos egzaminą. Medžiotojas turi gerai išmanyti gyvūnų biologiją, žinoti medžioklės terminus, taisykles, turėti bent minimalią patirtį“, – pabrėžė L. Daukša.

LMŽD direktorius įsitikinęs, jog reikia pradėti nuo to, kad būsimųjų medžiotojų stažuotė, trunkanti vienus metus, turi būti teisingai organizuota ir efektyvi. Realybėje yra taip, kad ne visi medžiotojai atlieka stažuotę, kur galėtų įgyti patirties, ne visi turi medžiojančių artimųjų, o tai taip pat suteikia žinių ir praktikos. Yra ir tokių, kurie sugalvoja tapti medžiotojais, nežinodami, kas yra medžioklės ir kaip jos vyksta.

L. Daukšos nuomone, labai svarbūs ginklo valdymo įgūdžiai – medžiotojas turi išmanyti ginklo sandarą, o techninis šaudymas yra pats svarbiausias elementas, užtikrinant etinę ir saugią medžioklę. Lektorius turi taip parengti kursantus, kad jie į medžioklę išeitų jau tvirtai pasiruošę. Dabar pasitaiko, kad konvejeriu per savaitę „pravaro“ visą mokymų kursą ir pataria patiems pasimokyti iš knygų. Tai blogoji kursų dalis. Kursai turi vykti bent du–tris mėnesius, o gal ir 4–6 mėnesius. Ir nebūtinai visi kursantai turi tapti medžiotojais.

„Dabar rajonuose vienas lektorius veda visą paskaitų ciklą. Taip negali būti. Yra gyvūnų ligos, apie jas turi kalbėti veterinarijos specialistas, apie aplinkosaugą – aplinkosaugininkas, apie teisės aktus – teisininkas. Savo srities žinias turi perteikti ginklininkas, kinologas, biologas, gamtininkas. Yra daug įdomių ir svarbių temų, kurių vienas lektorius negali išmanyti. Būk koks nori profesionalas, bet nėra tokių profesionalių asų, kurie galėtų viską teisingai perteikti“, – neabejojo ŪP pašnekovas.

Stažuotėje taip pat numatyta plati veikla – nuo dokumentų praktinio pildymo, apskaitos rengimo pagal pėdsakus sniege, iki praktinių techninių dalykų, kaip žvėries dorojimas po medžioklės, mėginių paėmimas, biotechninių įrenginių – ėdžių, šėryklų, bokštelių – įrengimas ir priežiūra. Būtina, kad žmogus būtų dalyvavęs medžioklėje su varovais ir išbandęs kitus medžioklės būdus – tykojimą, sėlinimą, kad turėtų suvokimą, kas yra medžioklė, o ginklą gautų tik jau dalyvavęs varovu medžioklėse.

„Kodėl nepavyksta tinkamai parengti medžiotojų? Ko gero, per trumpas paruošimo ciklas, tai aktualiausia problema, pradedant praktine stažuote. Galima įtarti, kad dalyvavimas joje yra fiktyvus. Anksčiau buvo taip, kad jei „pasirašai“ stažuotę, privalai tą žmogų priimti į savo kolektyvą. Dabar tokios atsakomybės nėra. Kam reikia, nueina ir stažuotę „susišaudo“, – apie problemas kalbėjo L. Daukša ir pridūrė, kad ir teorija taip „prašokama“. Per 97 val. neišdėstomas numatytas kursas. Be to, yra blogųjų pavyzdžių, kai kursai vyksta dvi ar tris dienas per savaitę ir medžiotojai parengiami per 2–3 mėnesius.

Redakcijos pašnekovas atkreipė dėmesį, kad taip nekokybiškai paruoštų medžiotojų niekas į savo kolektyvą priimti nenori, tad jie paliekami savieigai, važiuoja medžioti į būrelius svečio teisėmis, renkasi komercinius plotus. Be to, „karštai iškeptiems“ medžiotojams, pakliuvus į ne itin draugiškai nusiteikusį kolektyvą, būna sunku įgyti geros praktikos ir patirties.

„Būtų gerai, kad kolektyve šitą spragą ištaisytų geranoriški medžiotojai, duodami vertingus patarimus naujiems kolegoms. Tada bus padėti geri pagrindai ir išvengta klaidų. Lietuva galėtų pereiti prie kokybiškesnio medžiotojų rengimo, kaip yra kitose valstybėse, įsteigti stiprią mokymo bazę su įrengta infrastruktūra, skirta mokymams“, – siūlė problemos sprendimą L. Daukša.

Tvarką reikėtų keisti

LMŽD pirmininkas Virginijus Kantauskas ŪP taip pat tvirtino, kad nauji medžiotojai nėra teisingai parengti. Ir tas matyti jiems atėjus į medžioklę. „Matome, ar taisyklingai žiūri, kaip stovi, kaip ir kokį pasirenka šūvio kampą, ar gali įvertinti žvėrį, atsiskleidžia ir kiti dalykai. Medžiotojų kursus rengia jų pačių draugijos, tad ar esami lektoriai gali teikti kvalifikuotus mokymus – abejotina. Kol kas medžiotojų paruošimas yra silpnas. Kai kas iš kursų rengimo pasidaro atskirą verslą. Todėl vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad į mišką toks žmogus, nešinas ginklu, eina reguliuoti laukinių gyvūnų populiacijos. Dabar baigusius kursus medžiotojus reikia iš naujo mokyti – jie tik vėliau įgyja medžioklei reikalingų praktinių įgūdžių. Tad kyla klausimas – už ką kursuose mokami pinigai?“ – retoriškai klausė LMŽD pirmininkas.

V. Kantauskas tikino, kad esamą medžiotojų rengimo tvarką reikėtų peržiūrėti iš naujo ir iš esmės. Pinigai už kursus mokami dideli – 400–500 Eur, bet jie nueina pusiau vėjais, nes medžiotojai nei praktiškai, nei teoriškai neparengiami.

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. sausio 17 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.