Lenkijos ūkininkai sprendžia galvosūkius

2022/10/11

Pasisvečiuoti pas kaimynus ir pasidomėti, kokiomis nuotaikomis jie gyvena – naudinga ir įdomu. Šį kartą aplankėme ūkininkus Lenkijoje ir pasidomėjome, kokie buvo metai ir į ką jie kreipia dėmesį atlikdami rudens darbus.

cukriniai runkeliai, kukurūzai, kviečių derlingumas, vėlyvesnės veislės

Išaugo kukurūzų plotai

Aplankyti ūkiai skirtingo dydžio, nuo 300 ha iki 4 000 ha. Šiaurinėje dalyje rapsai ruošiami žiemai, kviečiai sudygę ir formuoja antruosius lapus, kasami cukriniai runkeliai ir kuliami kukurūzai.

Aplankyto ūkio Šiaurinėje Lenkijoje vadovas sako, kad metai, nepaisant kamavusių sausrų, buvo neblogi, kviečių derlingumas siekė apie 7,5–8 t/ha, žieminių rapsų – 4,5 t/ha, ankstyvų veislių kukurūzų (FAO 180) – 7,5 t/ha, o vėlyvesnės veislės dar laukia savo eilės. Beje, Lenkijoje labai išaugo kukurūzų plotai, šiemet jais apsėta 1,7 mln. ha. Augintojai sutinka, kad kukurūzai, kaip ir kiti javai, reikalauja kruopštaus darbo. Pagrindinis aspektas – išmokti ir įdiegti naujas kukurūzų auginimo technologijas, ypač įvertinant tręšimo bei trąšų derinių poveikį pasėlių struktūrai.

Tręšimo įtaka labai svarbi auginant kukurūzus, nes nuo jos priklauso pasėlio tankumas, tai vienas iš veiksnių, lemiančių grūdų derliaus struktūrą. Labai svarbu optimizuoti tręšimo azotu technologijas, ypač ankstyvose vystymosi stadijose, kai meteorologinės sąlygos pradiniais augimo tarpsniais kukurūzams dažnai sukelia stresą. Tinkamai parinktos trąšos ir jų deriniai augalų vegetacijos pradžioje teigiamai veikia derlingumą ir derliaus struktūrą, augintojai pradėjo naudoti azotą fiksuojančių bakterijų preparatus, humines rūgštis, ureazės inhibitorius ir t. t. Specialistai sako, kad dažniausia problema – mažas kukurūzų derlingumas, gaunamas smulkiuose ūkiuose. Tai lemia neproduktyvi ir moksliniais tyrimais nepagrįsta pasėlių valdymo strategija ir žemėnaudos programos, kai daugelis ūkininkų naudoja nesubalansuotas trąšų normas, o kartais ir visai netręšia. Norint gauti optimalų kukurūzų grūdų derlingumą, reikia stengtis, kad būtų protingai ir efektyviai paskirstytos sąnaudos trąšoms, reikiamam jų kiekiui ir tinkamam tręšimo laikui, ypač azotinėmis trąšomis, siekiant pagerinti maistinių medžiagų naudojimo efektyvumą.

Inovatyvus ūkio šeimininkas

Dar viena kaimynus persekiojanti problema – dirvožemio derlingumo mažėjimas. Tai rimtas iššūkis auginant kukurūzus ir valdant žemės degradacijos procesus. Augintojai ir mokslininkai teigia, kad augalai daugiausia maistinėmis medžiagomis apsirūpina pasisavindami mineralinių medžiagų atsargas iš dirvožemio, o neracionaliai dirbama dirva turi minimalų gebėjimą palaikyti aukštą augalų produktyvumą naudojant likutines maistines medžiagas, ypač azotą iš dirvožemio. Netinkamas situacijos dėl blogėjančių dirvožemių vertinimas skatina augintojus papildomai tręšti, kad būtų pagerintas augalų augimas, vystymasis ir produktyvumas. Žemės ūkio specialistai sutinka, kad dauguma ūkininkų nesubalansuoja tręšimo azoto, fosforo ir kalio trąšomis bei neužtikrina racionalaus šių elementų įsavinimo iš dirvožemio ir cheminių trąšų šaltinių. Tokios problemos liečia ne tik kukurūzų augintojus, kukurūzai tik viena iš sėjomainos grandžių, tai reiškia, kad minėtos problemos apima visus augalus. Grįžtant prie lankyto ūkio augalininkystės rodiklių reikia paminėti, kad tinkamai organizuojant augalų mitybos technologijas saldžiųjų šaknų kasama 90 t/ha, o jų cukringumas – 18 proc.

Geriausi cukrinių pasėliai dar nepaliesti, vizualiai atrodo, kad derlingumas turėtų viršyti 95 t/ha. Ūkio vadovas labai inovatyvus, vegetacijos eigoje specialiomis programomis seka augalų biomasės formavimosi dinamiką, o sutrikus fotosintezės intensyvumui, skuba augalams pagelbėti. Pagalbos priemonės įvairios, priklauso nuo augalų poreikių, dirvožemio ir aplinkos sąlygų. Nuo seno ūkyje naudoja biologinius produktus, o šiemet jų naudojimą labai išplėtė. Sako, trąšos brangsta, reikia ko nors imtis siekiant padidinti jų efektyvumą. Nepaisant to, kad Lenkijoje gausu vietinės gamybos biologinių preparatų, ūkio technologijose vietą rado ir Lietuvoje gaminami produktai. Ūkininko teigimu, sumažinus trąšų normas ir panaudojus biologinius produktus, kviečių derlingumas buvo toks pat, kaip ir taikant tradicinius sprendimus, tačiau savikaina gerokai mažesnė, tai jau gerai, juk lauke biologiniai produktai panaudoti pirmus metus. Į ką ūkyje kreipiamas dėmesys ruošiant žiemkenčius žiemai? Pirmiausia – sėklų kokybė, žinoma, veislės, nes dirvožemiai smėlingi, reiškia, jų derlumas ribotas. Ūkio vadovo nuomone, labai svarbus veiksnys – sėjos laikas, nes augalai turi gerai įsišaknyti, kad tinkamai išnaudotų drėgmę ir maisto medžiagas. Anot pašnekovo, šaknų reikšmė anksčiau nebuvo taip akcentuojama, nes pakakdavo drėgmės, o pastarieji keleri metai rodo, kad augalai vis dažniau patiria stresą dėl spontaniškų sausrų, tai labai akivaizdžiai rodo sukaupta informacija apie augalų biomasės formavimosi eigą.