Svogūnas be laiškų – kaip žmogus be kojų

Feisbuko grupės „Česnakų, porų ir svogūnų auginimo grupė“ moderatorė Ina Lukaševičienė iš Prienų rajono pastebėjo, kad tų ropelių, kurioms augant skabomi laiškai, stiebai tampa plonesni. O požiūris į laiškų skynimą, jos pastebėjimu, tarp augintojų gana įvairus: „Vyresnės kartos šeimininkės įsitikinusios, kad laiškų skabymas svogūnams ne tik nekenksmingas, bet ir naudingas, netgi galvutės būna didesnės. Tuo tarpu jaunesni augintojai teigia, kad tai yra mitas ir žiemai auginamų svogūnų geriau neskabyti arba tai daryti saikingai. Jų manymu, dažnas skabymas gali net sumažinti derlių.“

Antai tos pačios grupės narė Aušra Stebuliauskienė iš Jonavos įsitikinusi, kad laiškų skynimas ropelės brendimui turi neabejotinos reikšmės: „Svogūnus laiškams skinti buvau pasodinusi atskirai, o tuos, iš kurių tikėjausi didelių ropučių, skyniau minimaliai, ir rezultatas akivaizdus: mažiau skabytos ropelės užaugo didesnės.“ Kiek kitaip mano tos grupės narė Janė Pribušauskienė iš Utenos: „Jeigu dirva ir gamta palanki, viskas užauga puikiai – ar skini, ar neskini, o jeigu gamta neleidžia, derlius bus prastas.“ O štai švenčioniškė Violeta Balčiūnienė pataria pasisodinti daugiaaukščių svogūnų: tada nereikės skabyti ropelėms skirtų svogūnų.

Kita tos pačios grupės narė, Nadežda Radzevičienė iš Vilniaus, nusiteikusi prieš laiškų skynimą, svarsto štaip kaip: „Niekada neskinu laiškų nuo tų svogūnų, kuriuos auginu ropelėms. Eksperimentavau keletą metų ir įsitikinau, kad geriau neskinti.“

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro SDI mokslo darbuotoja dr. Danguolė Juškevičienė perspėja, kad itin gausiai skinant laiškus ir ypač pažeidus stiebą gali nukentėti ropelių derlingumas: „Svogūnų laiškų skaičius priklauso nuo veislės, tačiau daugelio vienalizdžių veislių svogūnai suformuoja iki 9–11 lapų. Daugiau, bet dažniausiai smulkesnių lapų užaugina daugiagalviai, kitaip vadinami šeiminiai. Laiškai, kaip ir kitų augalų lapai, dalyvauja fotosintezės procesuose. Todėl jų skynimas, ypač gausesnis, gali mažinti ropelių derlingumą. Jeigu laiškai nuskinami nepažeidžiant pagrindinio stiebo, augalas neturėtų užsikrėsti patogenais, sukeliančiais puvinius. Todėl laiškus reikėtų skinti atsargiai – nepažeidžiant stiebo – ir skinti nuo skirtingų augalų. Paliktos sveikos, be mechaninių pažeidimų ropelės, kurių veislinės charakteristikos nurodo geras laikymosi savybes, ilgai laikosi ir išlieka kokybiškos.“

O štaip kaip vaizdžiai apie svogūnų laiškus šneka patyrusi daržininkė Genovaitė Kudrevičienė iš Kauno rajono, Akademijos gyvenvietės: „Svogūnams laiškai – kaip žmogui kojos. Jei norėtum žengti žingsnį, be kojų nepavyktų, taip svogūnas be laiškų neužaugtų. Tačiau, kiek pastebėjau, ropelių brendimui, o vėliau ir išsilaikymui įtakos turi drėgmės perteklius arba trūkumas augimo metu. Antai pastarąjį sezoną vienu metu svogūnams ilgokai buvo per šlapia, o paskui – per sausa. Tad jie liko tarsi pasimetę: iš pradžių ropelės sukaupė per daug vandens, o paskui, įpratusios prie didesnės drėgmės, blogiau toleravo sausrą, tad vėliau ir namuose laikėsi trumpiau.“

G. Kudrevičienė netgi visai neskina laiškų nuo ropelėms auginti skirtų svogūnų. Jų lysvę ji nuolat retina: kai reikia laiškų, išrauna svogūną su visa ropele. O anksti pavasarį laiškams skirtų svogūnų atskirai pasodina į plastikinę dėžę su žeme, jos dugną iškloja agroplėvele, kad žemė neišbyrėtų. Kadangi svogūnėliai auginami vien tik laiškams, į dėžę juos galima sodinti labai tankiai, glaudžiant vieną prie kito.

„Rasų“ korespondentė Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Jolantos Tamašauskienės nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.