Pieno upės subėga į miestiečių stiklainius

Kai pirštai per daug  į save lenkti...

Ne veltui Telšiai – Žemaitijos sostinė. Aplink ją gyvena stiprūs, užsispyrę, kantrūs ir savo žodžio besilaikantys žmonės. Tie, kas dirba žemę, žino duonos ir pieno kainą. Žino ir tai, kad pats didžiausias viršininkas – gamta. Ji ir nuskriaudžia, ir dovanomis apipila, bet ką darysi... Taip buvo šimtus metų. Tačiau kai žemaičio ūkininko gyvenimą pradeda reguliuoti tie, kieno pirštai per daug į save lenkti, kantrybė trūksta.

Taip ir nutiko. Perdirbėjams paskelbus, kad už kilogramą pieno jie mokės 15–28 ct, subruzdo visos Lietuvos pienininkystės ūkiai. Telšiškiai iš AB „Žemaitijos pienas“ administracijos šulų išgirdo, kad šie produkcijos iš jų pieno prigamino tiek, kad nebeturi, kur jos dėti, todėl ir mažina pieno supirkimo kainas. Tada ūkininkai nusprendė – išmaldos jiems nereikia, o savo pieną išdalys žmonėms veltui. Ir dalija. Ne šiaip litrais – tonomis, po 20 ir daugiau tonų per dieną.

Kaip jiems sekasi, galima sužinoti įkišus nosį į socialinius tinklus. Įdomu skaityti ūkininko iš Varnių Gedimino Tulčiaus pastebėjimus. Jis rašo: „Antra diena karo fronte. Šiandien išdalijome 2,5 tonos. Kiek galime stengiamės, kad mūsų pienelis pasiektų kuo daugiau žmonių. Ačiū, kad atėjote, ačiū, kad aukojate. Rytoj akciją tęsime – jei kariauti, tai iki galo! Kadangi norime, kad mūsų pienelis pasiektų kuo daugiau žmonių, dalysime po 5 litrus. Turėkite savo tarą.“ Po šiuo tekstu paskelbtos vietos ir laikas, kur ir kada šis ūkininkas atveš pieno. Kitą dieną G. Tulčius rašo: „Trečioji diena fronte... Kuo toliau, tuo motyvacija didėja. Šiandien aplankėme Telšius, kur išdalijom 1 600 litrų, Varniuose – 600 l, Tveruose – 400 l. Ačiū visiems, kurie prisideda, palaiko, aukoja. Be jūsų aukų mes vieni tikrai neatlaikytume, bet kartu galime viską.“

Kasdien – dešimtys tonų

Lietuvos ūkininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkė Zita Dargienė „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad atgabenti pieno ūkininkai stengiasi visur, kur tik jų laukia. „Penktadienį važiuodami į Kuršėnus pastebėjome, kad Telšiuose, prie prekybos centro „Senukai“, kur mes kasdien atveždavome pieno, stovi daugiau negu 100 žmonių, – pasakojo ūkininkų vadovė. – O iki to laiko, kuriuo mes ten atvažiuodavome, buvo dar gera valanda. Greitai paskambinau savarankiškai pieną dalijantiems ūkininkams ir pasakiau, kad mes važiuojame į Kuršėnus ir Šiaulius, tad jie savo pieną lai veža prie „Senukų“. Būtinai reikėjo ten nuvažiuoti – negalima nuvilti žmonių.“

Ir nenuvilia. Štai Tulčių ūkis nuo pirmadienio kasdien išdalija po 4 t pieno. Praėjusio šeštadienio rytą G. Tulčius pasiekė Klaipėdą, tad klaipėdiškiai tą rytą namo grįžo nešini pilnais stiklainiais. Pavakare 1,5 t pieno G. Tulčius jau vežė į Plungę. Per penkias dienas šis Tulčių šeimos ūkis išdalijo 15,5 t pieno. Sekmadienį pieną vėl išvežė į Klaipėdą, po to – į Plungę... Ir taip vis ratu. „Mes kitaip negalime, – sakė Gediminas. – Iš daugiau kaip 500 galvijų – 200 melžiamų karvių. Kasdien melžiame po 4 t, kurias ir turime išdalyti. Priešingu atveju, būsime priversti vežti į pieninę. Todėl darbuojamės be išeiginių. Jei susirenka daug žmonių, pilstome po 5 l, jei mažiau, norintiesiems duodame ir 10 l.“

Panašios ir Telšių rajono Degaičių seniūnijos ekologinio ūkio šeimininko Jono Lapinsko problemos. Jis nuolat gali išdalyti po 6 t pieno, tik ne visada tiek iš jo pienovežis paima, nes norinčiųjų pieną atiduoti – netrūksta. Luokės seniūnijos ūkininkas Tomas Vitkevičius, laikantis 50 melžiamų karvių, jau išdalijo daugiau kaip 5 t, mažesnės bandos šeimininkas iš Tryškių seniūnijos Andrius Čiuta – daugiau nei toną. Būtų daugiau išpilstęs, tačiau susirgo, bet sakė šią savaitę atsigriebsiąs. Dvi tonas jau išdalijo Gadūnavo seniūnijos ūkininkė Ieva Stanienė.

Kas prispaus uodegas grietinėlę laižantiems katinams?

Pieną miestiečiams ir kaimynams atiduoda ir kai kurie Rietavo savivaldybės bei Plungės rajono ūkininkai. Rietavo savivaldybės Jankaičių kaime gyvenantys Laima ir Artūras Jurkai pieną dalija rietaviškiams. Žlibinų seniūnijos Kantaučių kaime gyvenantis Bronislovas Jonikas kasdien žmonėms atiduoda po 4,5 t – tiek, kiek primelžia iš 80 karvių. Tiesa, pieno jis niekur neveža – žmonės patys atvažiuoja į ūkį. Į klausimą, ar leidžia pieno imti tiek, kiek nori vienas ar kitas žmogus, kantautiškis atsakė teigiamai. „Vieni sako, kad sviesto susimuš, varškės pasidarys ar sūrių susispaus... Tegul ima ir daro, ką nori, negi geriau, kad aš į mėšlidę tą pieną išpilčiau. Kai ne visą paima, taip ir padarau“, – pasakojo Bronislovas Jonikas.

Ūkininkai nusileisti nežada. Jie viliasi, kad pagaliau prabus tie, kurie atsakingi už žemės ūkį. O prabudę suvoks, kad tai, ką daro pieno perdirbėjai ir prekybininkai – pieno ūkių žlugdymas. Ir imsis kokių nors priemonių toms nesąmonėms sustabdyti. Kitaip... Jei dar ilgiau riebūs katinai grietinėlę laižys, o ūkininkams atiteks tik balzganas išplautų bidonų vanduo, vaikams, norintiems gyvą karvę išvysti, gali tekti iki Lenkijos ar Latvijos važiuoti.

ŪP korespondentė Roma MĖČIENĖ

Gedimino TULČIAUS ir Kazio JONIKO ir socialinių tinklų nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.