„Kaimo laikraštis“ Nr. 16, 2015 m. balandžio 18-24 d.

0,50 € 0,25 €

Elektroninis leidinys

Servitutus administracine tvarka nustatys ir privačiame sklype

Komentarą parengė Violeta LIUKAITIENĖ

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo Vyriausybei keisti Žemės įstatymą ir įtvirtinti galimybę kelio ar kitus servitutus nustatyti administraciniu aktu. Tai padaryti siūloma tais atvejais, kai vykdant žemės reformą ir valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę nebuvo laikomasi teisės aktų reikalavimų, taip pat kai nesuprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar objektą, arba sprendiniai suprojektuoti, tačiau nepriimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti.
Siūloma, kad, siekiant išvengti nepagrįstų žemės nuosavybės ar naudojimo teisės suvaržymų, servitutai žemės sklypuose galės būti nustatomi tik tais atvejais, kai nebus galimybės užtikrinti patekimo į gretimą žemės sklypą ar kitą objektą per valstybinę žemę. Pareiga užtikrinti tinkamą projektavimą ir žemės sklypo formavimą teko viešojo administravimo institucijoms, todėl ir šių servitutų projektavimas bei kadastro duomenų tikslinimas būtų finansuojamas iš valstybės arba savivaldybės lėšų.
Priėmus siūlomus pakeitimus, atsirastų galimybė išspręsti tinkamo naudojimosi žemės sklypu ar kitu objektu problemas ne teismo tvarka, bet administraciniu aktu, o administracinė procedūra užtikrintų abipusę viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų (naudotojų) interesų apsaugą. Tačiau ar pataisos galiotų tik ištaisant klaidas, t.y. atbuline tvarka, ar ateityje visais atvejais būtų reikalingi adminis­traciniai aktai ir kas juos surašytų? Kas užtikrins „kitą patekimą į gretimą skly­pą“ ir kaip, kieno lėšomis tai bus padaryta? Kas taps tuo tarpininku tarp šalių, sprendžiant servitutų klausimus, ir kaip vyktų ši procedūra? Siūlomus Žemės įstatymo pakeitimus paprašėme pakomentuoti Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėją Gintarę TUMALAVIČIENĘ.

Savadarbis traktoriukas – nagingo meistro pasididžiavimas, tai pagrindinis talkininkas visuose jo ūkio darbuose.

Sumanus konstruktorius meistrauja Tarprubežiuose

Milda JONKIENĖ

Tarprubežių kaimo (Kalvarijos sav.) gyventojas Vitas Bieliūnas savo rankomis gali sukonstruoti bet kokį ūkio padargą ar mechanizmą, o savadarbį traktoriuką jis laiko patikimesniu už turimą „Belarusą“. Pastarasis, anot jo, gali sugesti pačiu netinkamiausiu momentu, o paties surinktas traktoriukas be didesnių gedimų tarnauja jau ne vienus metus.

Kovokime su spygliuočių ūglių vėžiu

Arvydas RUTKAUSKAS
Medelyno „Želdynėlis“ savininkas, dendrologas

„Paskaičiusi apie populiariausias pušų ligas, pasigedau vienos, kuria, įtariu, serga mano pušelės. Gal galite parašyti apie spygliuočių ūglių vėžį?“ – prašo Jadvyga Dainauskienė iš Šiaulių.
Spygliuočių ūglių vėžiu (Grammeniella abietina) serga įvairios pušų rūšys, bet dažniausiai paprastosios, kalninės, juodosios, kedrinės ir suktaspyglės. Klausimas užduotas laiku, nes pirmieji ligos požymiai pastebimi žiemos pabaigoje ir anksti pavasarį. Tuo metu skersiniame ūglio pjūvyje matyti parudavęs pumpuro pagrindas ir iš pumpurų išsiskiriantys sakai. Vėliau ūglių viršūnėse spygliai pradeda ruduoti. Ant nudžiūvusių jaunų pušaičių pumpurų ir viršūninių ūglių rudenį susidaro juodi maži vaisiakūniai, kurie sporomis apkrečia naujus ūglius ir pumpurus. Taigi ši liga, priešingai negu kitos, pradeda reikštis nuo viršūnių, o nudžiūvę rudi spygliai lieka nusvirę kaboti ant ūglių. Sergančius ir parudavusius ūglius būtina iškirpti ir sudeginti. Nuolat sergančius augalus geriau išrauti ir sudeginti, nes vargu ar kada nors bus gražūs. Stebėti ir apsaugoti pirmiausia reikia tankiai augančias pušis, ypač augavietėse, kur dirva dažnai būna drėgna. Tokiu atveju profilaktiškai ar pastebėjus pirmuosius ligos požymius pušys purškiamos tinkamais fungicidų tirpalais nuo vasaros pradžios iki rugsėjo, nes būtent tuo metu plinta užkratas. Sprogstant ūgliams galime naudoti fungicidus „Bravo 500 SC“ (0,2 proc.), „Score“ (0,05 proc.), „Sarfun 500 SC“ (0,1 proc.) ar kitus panašius preparatus. Purškimus kartokime dar 3–4 kartus kas dešimt dienų. Nuo rugsėjo vidurio purkškime tradiciniais miškų ūkio fungicidais: „Dithane“ ar „Pencozeb“ (0,2–0,35 proc.), „Bravo 500 Sc“ (0,2 proc.).

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.