Kieno versliškas apetitas didesnis – veterinaro ar valstybės?

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

„Mes, kaimo gyventojai, nuolat turime reikalų su veterinarais, tad problema, dėl kurios kreipiuosi, mums labai aktuali.
Pastaruoju metu, kai Lietuva įsivedė eurą, visiškai neaiškios tapo veterinarų paslaugų kainos – kiekvienas prašo, kiek nori, ir nemažai. Iš kur mums paimti pinigų, kai uždarbis nedidėja tiek, kiek šalyje įvedus eurą padidėjo paslaugų kainos? Pavyzdžiui, prieš kelerius metus paskiepyti šunį atsiėjo 3–5 litus, dabar – 15 Eur. Kas lemia veterinarų paslaugų įkainius – jų kvalifikacija, darbo kokybė, kas nors kita? Ar reguliuojami šių specialistų paslaugų įkainiai? Kodėl įvedant eurą duonos ir kai kurių kitų maisto produktų kainos parduotuvėse tvarkingai konvertuotos, o veterinarų paslaugų įkainiai – ne?“ – kreipdamasis į redakciją klausia Šilalės rajono ūkininkas, nenorėdamas sakyti vardo, pavardės.

Žemės rinkoje didelių staigmenų nelaukiama

Elena RINKEVIČIENĖ

Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Nacionalinė žemės tarnyba gavo 21 060 žemės savininkų pranešimų apie sprendimus parduoti privačius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. O per praėjusius 2015 m. iki gruodžio 30 d. tokių pranešimų gauta 21 245. Sandorių skaičius per praėjusius porą metų labai panašus.
Įžvalgomis, kaip svyravo žemės ūkio paskirties žemos kainos, kokios tendencijos laukia ateityje, pasidalijo Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) tarybos pirmininkas Gintaras NAGULEVIČIUS ir AB „Agrowill Group“ valdybos narys Vladas BAGAVIČIUS.