Kompiuterinis raštingumas apsaugos nuo kibernetinių banditų
Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
Algimanto SNARSKIO piešinys
Visuomenė apsiprato su kibernetinės erdvės privalumais. Žmonės nepastebi, kiek daug darbų net neiškėlę kojos iš namų gali padaryti naudodamiesi pasauliniu kompiuterių tinklu (internetu). Be interneto žurnalistų straipsniuose būtų daugiau klaidų, visiškai kompiuterizuota žemės ūkio technika padeda žemdirbiams užauginti didesnius derlius, dėl šiuolaikinių informacinių sistemų traukinių eismas ir keleivinių lėktuvų skrydžiai pasidarė gerokai saugesni. Tačiau tuo pat metu vis garsėja pasipiktinimo balsai, kad internetas „žudo knygas, varo į bankrotą popierinius laikraščius, tvirkina vaikus“.
Pakalbinti kibernetinės erdvės ekspertai tvirtina, kad internetas – kaip atomas. Gali būti taikus, naudingas ir neprognozuojamas, pavojingas. Tačiau informacinių technologijų plėtra tik spartės. Kažkada žmonės bendraudavo degindami laužus ant kalvų, vėliau leisdavo pašto karvelius, o dabartinis jaunimas kompiuteriu, mobiliuoju telefonu išmoksta naudotis anksčiau negu skaityti ir rašyti.
Elektroninės komunikacijos specialistai įsitikinę, kad neverta dirbtinai brėžti ribos tarp suaugusiųjų ir vaikų internetinės erdvės – verčiau tegul šeimos (seneliai, tėvai, vaikai) kartu susėda prie kompiuterio.
Stebuklingos mūsų vaizdo kameros
Daiva VALEVIČIENĖ
Galimybę gerai matyti žmonės labiausiai vertina tuomet, kai jų regėjimas nėra puikus iš prigimties arba ima prastėti su amžiumi. Rytų medicina, kurioje daug simbolių ir panašumų ieškojimų, akį sieja su morka. Atrodytų, kad visai nepanašu nei pagal formą, nei spalvą, tačiau nuomonę iškart pakeisime, jei pažvelgsime į atriektą morkos griežinėlį ir prisiminsime akyje esančią geltonąją dėmę – nedidelę sritį pačiame tinklainės centre. Tad panašumų ne taip ir mažai, o jei dar pridėsime, kad būtent morkos itin svarbios regėjimo sistemai, su senovine medicina nebesiginčysime. Juk kadaise nebuvo prietaisų, padedančių smulkiai išnagrinėti akies sandarą ir apie vitaminus dar nešnekėta.