Pritariantieji gyvūnų augintinių ženklinimui sako, jog laukiniai žvėrys – lapės, mangutai gali pasiutlige užkrėsti net aptvare laikomą šunį. Mikroschemomis ženklinant kates, šunis ir šeškus, jie ir nuo pasiutligės skiepijami.

Lengvinant gyvūnų dalią sunkėja žmogaus dalia

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

Žmonių, ypač gyvenančių kaime, panika bei labai padidėjęs skaičius beglobių šunų, kačių. Perpildyti gyvūnų globos namai, o miesteliuose, kaimiškose vietovėse šlitinėja dar daugiau bešeimininkių gyvūnų. Tokios yra pasekmės praėjusių metų pabaigoje išplatintos žinios, kad nuo 2016 metų sausio 1 d. privalu vykdyti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės apsaugos įstatymo 7 straipsnį „Gyvūnų registravimas ir ženklinimas“. Jis įpareigoja kačių, šunų ir šeškų savininkus ženklinti augintinius mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre.
Ar laiku Lietuvoje įvesta prievolė ženklinti minėtus gyvūnus, ar tinkamai tam pasiruošta? O gal tai tėra gudrus verslo planas, papildysiantis pinigines mikroschemų gamintojams ir veterinarams?

Iš galvijų bei kitų gyvūnų kepenų gardžiai pagaminti patiekalai laikomi delikatesiniais.

Gyvūnų kepenys – delikatesas

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

Redakciją pasiekė gandas, kad valgant paštetą arba kepeninę dešrą – produktus, pagamintus iš gyvūnų kepenų, – galima susirgti hepatitu B. Neva tokia grėsmė kyla, jei gyvūnas serga šia liga. Atseit jos užkratas slypi gyvūno kepenyse.
Ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) veterinarijos vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė šį gandą paneigs ar patvirtins, sutikdama atsakyti į kitus su kepeniniu maistu susijusius klausimus?