„Ūkininko patarėjas“ Nr. 65, 2014 m. birželio 7 d.

0,43 € 0,22 €

Elektroninis leidinys

Kaip STT su Raseinių aplinkosaugininkais dalyvavo rinkimuose


Violeta LIUKAITIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Po dvejų metų nutrauktas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo ir didelės žalos gamtai padarymo Raseinių rajone. Tad tarsi ir nereikėtų grįžti prie temos, kai iš didelio debesies nukrito vos keli lietaus lašai, tačiau pasigilinus į STT surinktą šio tyrimo medžiagą ir Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimą nutraukti tyrimą nori nenori kyla labai daug klausimų.
Specialieji agentai apie pusę metų stebėjo, kaip teršiama gamta, kad surinktų pakankamai įrodymų. Bet ar įrodymai šiuo atveju svarbiau už gamtos teršimą, dėl kurio mastų ir buvo atliekamas tyrimas? Nebent svarbesnis dalykas buvo šiuo tyrimu su kažkuo susidoroti arba iš keršto sužlugdyti verslą.

Plačiau...

Apie teršimą žinojo tik STT
2012 m. spalio 10 d. savo darbo vietose buvo sulaikyti ir į areštinę dviem paroms uždaryti Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys, visuomeninio judėjimo „Rasai“ lyderis, bendros Norvegijos ir Lietuvos įmonės „Norvelita“ vienas iš savininkų Jordanas Kenstavičius, šios bendrovės technikos skyriaus vadovas Arvydas Jakaitis ir Raseinių rajono savivaldybės įmonės „Raseinių vandenys“ direktorius (dabar jau buvęs) Raimedas Viršilas. Įtarimai pareikšti ir dar keliems asmenims.
duobeĮtarta, kad, pažeidžiant nuotekų tvarkymo reglamentą, piktnaudžiaujant tarnyba ir siekiant materialinės naudos, iš maisto produktų perdirbimu ir gamyba užsiimančios uždarosios akcinės bendrovės „Norvelita“ Raseinių rajono savivaldybės UAB „Raseinių vandenys“ priklausančiu transportu reguliariai buvo organizuojamas gamybinių nuotekų išvežimas ir neteisėtas pylimas į gamtinę aplinką Palovaičio kaime, Paupio tvenkinių, kurie priklauso bendrovei „Raseinių žuvininkystė“, teritorijoje.
Buvo skelbiama, kad padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams, atsirado kitokių sunkių padarinių aplinkai, nes išpiltos į gamtinę aplinką kenksmingos nuotekos galimai keliasdešimt tūkstančių kartų viršijo didžiausią leistiną teršalų koncentraciją.
Taip buvo spėta, nors mėginiai tyrimams buvo paimti tik jau sulaikius įtariamuosius. Kodėl taip buvo spėta, neaišku, nes, pasak vėliau viešai kalbėjusių aplinkosaugininkų, visą tyrimą STT atliko jiems net nežinant. Tą „Ūkininko patarėjui“ patvirtino ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių r. agentūros vedėjas Gediminas Tamašauskis. Jų pagalbos prisireikė tik vėliau. Ir dabar neaišku, kodėl vis dėlto atliekų kenksmingumui nustatyti nebuvo galima pasitelkti gamtosaugininkų anksčiau. Juk jeigu jau tada būtų nustatyta tai, kas aišku dabar, gal iš viso nebūtų bylos.
Iš kur atsirado spėjimas dėl tokios beprotiškai didelės koncentracijos teršalų? Ar taip sakė STT informatorius? Kodėl jis, būdamas toks Lietuvos gamtos patriotas, nepranešė aplinkosaugininkams? Ir jeigu būtų pasakęs mažesnius galimus kenksmingų medžiagų normų viršijimo skaičius, STT greičiausiai būtų net nepradėjusi tyrimo – sutikite, šiai tarnybai ne itin būdingos nusikalstamos veikos tyrimas.
Štai šis faktas kaip tik ir leidžia daryti prielaidas, kad visas šis cirkas buvo atliktas specialiai, dėl politinių interesų, likus kelioms dienoms iki rinkimų į Seimą. J. Kenstavičius įsitikinęs, kad tai jam kerštas už tai, kad viešai palaikė vieną kandidatę.
Bet vis dėlto, ar neturėtų už klaidingus pranešimus atsakyti žmogus, kuris suklaidino STT? Juk jeigu pagal bet kokį klaidingą pranešimą pradedamas tyrimas, tai tokiu principu panorėjęs bet kas gali sužlugdyti tą, kas nepatinka. Na, jeigu tai tikrai politinis susidorojimas prieš pat rinkimus į Seimą, tai visai nesunku atsekti, kas tai galėjo padaryti.


Atliekos – tik riebalai
J.Kenstavičius pripažįsta, kad su „Raseinių vandenimis“ buvo tartasi dėl gamybinių riebalų išvežimo. Kaip nesitarsi, jeigu būtent su šia bendrove „Norvelita“ tuo metu buvo sudariusi sutartį dėl vandens tiekimo ir nuotekų išvežimo. Tačiau tai neturėjo reikšmės STT, nes šį verslo pokalbį, kurio buvo klausomasi, kaip ir kitų šioje istorijoje dalyvavusių asmenų, pareigūnai panaudojo įtarimui kurstymu padaryti nusikalstamą veiką pagrįsti.
Kad žala gamtai nepadaryta, galime drąsiai teigti, mat dar 2012 m. lapkritį „Raseinių vandenims“ Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros vedėjas Gediminas Tamašauskis oficialiu raštu pranešė, kad Lietuvos geologijos tarnybos specialistai 2012 m. spalio 29 d. Palovaičių kaime ėmė du mėginius iš iškastos duobės dugno ir du mėginius iš duobės dugną ir kraštus valant iškasto grunto (dumblo). „Laboratorinių tyrimų rezultatai parodė, kad tirtų pavojingų cheminių medžiagų koncentracija visuose keturiuose mėginiuose neviršija ribinių verčių, – rašoma rašte. – Neprieštaraujame duobės užpylimui iškastu gruntu ir dumblu.“ Kaip paaiškėjo, vietoj pavojingų cheminių medžiagų tebuvo rasta druskos, kuria grunto tikrai ne kažkiek užterši (kitaip jau seniai jis būtų užterštas barstant druska gatves).
Nepaisant to, aplinkosaugininkai vis tiek administracine tvarka nubaudė „Norvelitos“ technikos skyriaus vadovą Arvydą Jakaitį. Galbūt todėl, kad, nutraukus ikiteisminį tyrimą, prokuratūra surinktus duomenis dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo perdavė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui. Na, kad bent kokios naudos būtų iš ilgo tyrimo. Nesvarbu, kad ekspertų išvadoje aiškiai pasakyta, kad žalos nėra, tačiau vis dėlto minima, kad kai kurie užterštumo parametrai viršijo „Norvelitos“ ir „Raseinių vandenų“ sutartyje nustatytas ribas, todėl abi bendrovės pažeidė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo sąlygas.
A. Jakaitis sprendimą dėl baudos apskundė teismui, nes „Norvelitos” vadovai įsitikinę, kad šis leidimas reglamentuoja atliekų tvarkymą, o „Norvelitos” išvežtos gamybinės atliekos priskiriamos prie šalutinių gyvūninių produktų. Jų įsitikinimą patvirtino ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsiuntusi atsakymą į užklausimą ir patvirtinusi žuvų perdirbėjų nuomonę.
Pasak J. Kenstavičiaus, „Nor­velitoje“ susidarančios gamybinės atliekos yra viso labo vanduo ir riebalai, kuriuos galima perdirbti, naudoti biojėgainėse, žvėreliams maitinti, išspausti aliejų. Šiuo atveju „Raseinių vandenys“ buvo susitarę su bendrove Rietavo veterinarinė sanitarija ir norėjo sukaupti didesnį kiekį išvežti. Vėliau, kai iš bylos liko šnipštas, šiuos riebalus ir išsivežė minėta bendrovė. „Norvelita“ riebalus ėmė gabenti 15 kilometrų nuo Raseinių dėl to, kad pilant į buvusius savus rezervuarus pasigirsdavo gyventojų skundų dėl nepageidaujamų kvapų. Šiuo metu su „Raseinių vandenimis“ sutartis yra nutraukta ir riebalai išvežami į Obelių jėgainę Rokiškio rajone.
J. Kenstavičių stebina ne viena šios istorijos dokumentų, ypač aplinkosaugininkų, formuluotė. Tarkime, buvo teigiama, kad nuotekos buvo vežamos ir pilamos į gamtinę aplinką. Tarsi jos buvo išpiltos bet kur palaukėje. O vis dėlto vežama buvo į neatsitiktinę vietą, o į „Raseinių žuvininkystės“ teritorijoje esančią sanitarinę zoną. „Aplinkosaugininkai suformuluoja taip, kaip jie nori, ir tada baudžia“, – stebėjosi „Norvelitos“ savininkas. Ir prisiminė beveik tuo pačiu metu, 2012–ųjų rudenį, rajone kur kas didesnę žalą gamtai padariusį įvykį, kai Kejėnų kaime, Dubysos regioniniame parke, išsiliejo naftos produktai. Deja, rajono aplinkosaugininkai į tai reagavo kur kas vangiau, nė vieno žmogaus nebuvo dėl to sulaikyta, niekas nenubaustas, likvidavimo darbai kainavo apie 80 tūkst. Lt iš mokesčių mokėtojų pinigų, nors žala buvo padaryta nepalyginamai didesnė. „Mūsų atveju, manau, daugiau kainavo atlikti laboratorinius tyrimus nei buvo padaryta žalos“, – juokėsi J. Kenstavičius.


Skųs ir dalį nutarimo
J. Kenstavičius „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad vis dėlto skųs teismui nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą punktą apie kurstymą, kuris liečia konkrečiai jį ir A. Jakaitį. (Įtarta, kad abu kurstė „Raseinių vandenų“ direktorių R.Viršilą išvežti nuotekas (riebalus), kad „Norvelita“ išvengtų išlaidų už atliekų tvarkymą.)
„Norvelitos“ savininko, politiko netenkina formuluotė: nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę. „Tokia formuluotė nepašalina šešėlio, reputacija lieka suteršta“, – sakė J. Kenstavičius, sieksiąs, kad tyrimas ir šioje dalyje būtų nutrauktas pagal kitą Baudžiamojo proceso straipsnį, kai nepadaryta nusikalstama veika. Jis įsitikinęs, kad šis tyrimas atsirado tik dėl politinių sumetimų, nes STT vis dėlto nerado jokių nusikalstamos veikos požymių nei jo pokalbiuose telefonu, nei jo veikloje. „Vienintelis įtartinas dalykas teisėsaugininkams pasirodė, kad aš labai atsargiai bendravau su jais“, – stebisi J. Kenstavičius.
Kas įmanoma, jis stengsis padaryti, tačiau vargu ar to užteks, kad žmonės pamirštų šią istoriją. Dažniausiai tokiais tyrimais ir siekiama tiesiog sužlugdyti. Jei ne finansiškai, tai bent morališkai. Pavyzdys – R.Viršilas. Dar vykstant ikiteisminiam tyrimui jis jau buvo atleistas iš darbo. Ir niekas juk jo negrąžins atgal, nors faktai nepasitvirtino.
O ką per visą tyrimo laiką išgyveno šių žmonių šeimos? Taip, jeigu žmogus kaltas, gali teigti, kad pats savo artimuosius pastūmėjo į nepavydėtiną situaciją. O jeigu nekaltas?
STT išplatina pranešimus tik apie sulaikytus įtariamuosius (kad ir be pavardžių, tačiau tokiame nedideliame mieste kaip Raseiniai iš karto aišku, apie ką kalbama), apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, bet ne apie nutrauktus. Tad net ir buvusių įtariamųjų vaikams teks nešioti blogų, nesąžiningų, korumpuotų tėvų atžalų etiketę.
„Nelinkiu tokios situacijos net ir tų, kurie iš tiesų yra nusikaltę, šeimoms, – sakė mums R.Viršilo žmona Kristina. – Žinia, kad mano vyras sulaikytas ir namo negrįš dvi paras, buvo netikėta, ji tiesiog pakirto. Tuo metu turėjome vos dviejų mėnesių naujagimį. Sunku papasakoti išgyvenimus, juolab kai žinai, kad vyras tikrai nepadaręs nusikaltimo, už kurį įkalintas.“
Belieka džiaugtis, kad mažylis nepatirs tokios traumos, kokią tokioje situacijoje gali patirti vyresni vaikai.
J. Kenstavičius sakė, kad tuo metu, kai jis teisėsaugininkų buvo išvedamas iš darbo vietos, sunerimę buvo ir „Norvelitos“ darbuotojai, kurių yra daugiau nei 800 („Norvelita“ yra didžiausias Raseinių r. darbdavys, sumokantis per metus apie 15 mln. litų mokesčių). Tačiau vėliau, supratę, dėl ko viskas vyksta, nurimo. Sudėtingiau buvo su klientais, tai turėjo didžiulį poveikį, buvo padaryta nemenka žala. „Mes skaičiuosime nuostolius, padarytą žalą, tada imsimės priemonių – sakė J. Kenstavičius. – Reikia užkirsti kelią tokiems dalykams, juk taip su STT pagalba žlugdomas verslas.“
Taigi byla, kuri prasidėjo, kaip visada, efektingais STT sulaikymais, atsidurs archyvuose, operatyvinė medžiaga pagal įstatymą turėtų būti sunaikinta, tačiau tiems, kurie šiame tyrime turėjo įtariamųjų statusą, pagrindo džiaugtis kaip ir nėra – dėmė jų reputacijai uždėta visam gyvenimui, jos nenuplausi. Tačiau tie, kurie ją uždėjo, toliau naudos tokius pačius savo darbo metodus?


Autorės nuotraukos

Mažiau...

korupcijaSeniai užmiršta „naujovė“ plačiau atvers landas korupcijai

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Vidaus reikalų ministerija siūlo Seimui keisti baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus sistemą grąžinant prieš šešerius metus taikytus baudos balus. Per metus jų surinkus dešimt, būtų atimamas vairuotojo pažymėjimas. Ši seniai užmiršta „naujovė“ sukėlė nevienareikšmę reakciją visuomenėje. Ar tikrai reikia grąžinti ankstesnę sistemą? Ar ji sudrausmins piktybinius kelių eismo taisyklių pažeidėjus? Ar netaps skaudžia rykšte tik neatidesniems eismo dalyviams ir dar labiau nepadidins keliuose korupcijos?

karves1Nyksta smulkūs, stiprėja vidutiniai

Juozas SKRIPKAUSKAS
„ŪP“ korespondentas

Klaipėdos rajone melžiamų karvių per metus ne sumažėjo, o keliomis net padaugėjo, bet jas laikančių savininkų skaičius sumažėjo šešiomis dešimtimis. Šio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius tokioms tendencijoms turi savus paaiškinimus, tarp kurių – ir uostamiesčio kaimynystė. Vieniems jis esąs išsigelbėjimas, kitiems – pražūtis.

zemes ukisŽemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas: žemdirbiai raginami nedelsti

Po dešimties dienų pasibaigsiančio žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo statistika patvirtina akivaizdžią tendenciją – Lietuvos ūkiai stambėja. Šiuo metu deklaruotas plotas yra beveik tokio paties dydžio kaip pernai, o štai pareiškėjų yra net 3 tūkst. mažiau. Tikslūs duomenys bus žinomi pasibaigus deklaravimui bei suskaičiavus ir pavėluotas paraiškas, kurias galima pateikti iki liepos 10 d.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.