„Ūkininko patarėjas“ Nr. 138, 2014 m. lapkričio 29 d.

0,43 € 0,22 €

Elektroninis leidinys

Ar tikros penkių procentų ašaros?

Polikarpas RAGOŽIS
„ŪP“ korespondentas

Nekilnojamojo turto registro 2014 m. sausio 1 d. duomenimis, privačių miškų plotas Lietuvoje buvo 824028,0745 ha, o savininkų skaičius artėja prie ketvirčio milijono. Valstybiniai miškai užima apie 1,2 mln. ha.
Miškų savininkai vis bėdoja, kad Vyriausybė neskiria jiems reikiamo dėmesio, o visa sovietmečiu sukurta infrastruktūra atiteko valstybinių miškų valdytojams. Pastarieji skundžiasi, kad jiems tenka rūpintis visų miškų sanitarine būkle, saugoti miškus nuo augalų kenkėjų, gaisrų, tiesti naujus ir taisyti esamus miško kelius ir daug kitų darbų atlikti. Tam urėdijos skiria milijonus litų, o privatūs asmenys – nė cento. Valstybiniai miškai moka ir tris kartus didesnius mokesčius negu privatūs. Tad Seimas ir priėmė Miškų įstatymo 7 str. 2 dalies pataisas, kuriomis nustatytas papildomas 5 proc. mokestis privačių miškų savininkams iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) sukėlė didžiausią triukšmą: ar politikai jiems specialiai mokesčių naštą didina pataikaudami valstybiniams urėdams, kurie esą siekia privatininkus stumti lauk iš miško verslo.
Šio šeštadienio „Ūkininko patarėjas“ klausia: „Ar pritariate naujam 5 proc. mokesčiui už iš privačių miškų parduotą medieną ir nenukirstą mišką?“

ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas LAEI tyrėjos Danutės Juškevičienės teiravosi, ar EK reglamentas iš tiesų reikalauja tokių smulkmeniškų įkainių kilmės knygoms tvarkyti.

Parama savivaldai ar valstybės užsakymui vykdyti?

Rasa PRASCEVIČIENĖ
„ŪP” korespondentė

Žemės ūkio rūmuose surengtas Veislininkystės komiteto posėdis šį kartą buvo audringas ne nuo tarpusavio diskusijų, kaip teisingai asociacijoms pasiskirstyti valstybės skiriamą finansavimą veislininkystės veiklai. Visos veisėjų organizacijos vieningai reiškė aštrią kritiką Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtoms naujoms Paramos veislininkystei taisyklėms. Tiesa, kol kas tai tik dokumento, kuris turėtų įsigalioti nuo 2015 m., projektas.
Tačiau valstybės pripažintomis veislininkystės institucijomis įteisintos žemdirbių savivaldos organizacijos pasiryžusios aktyviai kovoti už tai, kad naujoji paramos teikimo tvarka neįsigaliotų. Veisėjų įsitikinimu, šios taisyklės – ne pagalba veislininkystei, o instrumentas, įpareigojantis asociacijas atlikinėti valstybinius užsakymus ir teikti formalias ataskaitas kontroliuojančioms institucijoms.

Šiaudinio karkasinio namo statyba.

Vokiečiams šiaudai – patvari statybų medžiaga

Justinas ADOMAITIS
„ŪP“ specialusis korespondentas Vokietijoje

– Statybas reglamentuojantys įstatymai mūsų šalyje labai griežti, todėl šiaudų namuose gyventi pradėjome visai neseniai, – kalba inžinierius Ditmaras Hekenas (Dittmar Hecken), Verdeno miestelyje netoli Hanoverio (Vokietija) vadovaujantis šiaudinės statybos entuziastų bendrovei „Fasba“ (Fachverband Strohballenbau Deutschland), kurioje yra ir mokykla, ir projektavimo biuras, ir šiaudų karkasų gamybos dirbtuvės. Įmonės administracijos patalpos – keturių aukštų šiaudiniame name, kuris savo konstrukcijų tvirtumu stebina ne tik miestelio gyventojus, bet ir gausius turistus.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.