„Ūkininko patarėjas“ Nr. 150, 2014 m. guodžio 30 d.

0,43 € 0,22 €

Elektroninis leidinys

Keičiame ne todėl, kad blogas

Lietuviškų pinigų istorijos pabaiga ar pertrauka?

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

Nuo 2012 m. lapkričio 19-osios, kai Seimo rinkimus laimėjusios socialdemokratų partijos pirmininkas, kandidatas į Vyriausybės vadovo postą Algirdas Butkevičius paskelbė, kad valdančioji koalicija sieks 2015 m. sausio 1-ąją Lietuvoje įvesti bendrąją ES valiutą eurą, nacionalinis pinigas litas buvo nugramzdintas į dirbtinę komos būseną. Rytoj 24.00 val. Rytų Europos laiku užgesus švieslentei virš Lietuvos banko paradinių durų, rodžiusiai, kiek laiko dar liko laukti euro, drauge bus išjungtas ir lito gyvybę pastaruosius dvejus metus palaikęs aparatas. Seimo dauguma tvirtina, kad su litu Lietuva būtų likusi „kažkokia užkampio valstybė“. Anot tautininkų, tie, kuriems negaila lito, neturi širdies. Liberalų nuomone, nenorintiems euro trūksta proto. O didžiosios visuomenės dalies požiūris į lito likimą neaiškus, nes jau daugelį metų Europos Komisijos ir Lietuvos Vyriausybės užsakymu sociologai tiria tik tai, kaip kinta lietuvių simpatijos eurui.

Mažesniame pieno ūkyje – didesnės galimybės taupyti

Justinas ADOMAITIS
„ŪP“ korespondentas

Lietuvoje pienininkystė turi gilias tradicijas. Šalies biudžetui pieno ūkis naudingas ne tik dėl stabilių nuolatinių pajamų, bet ir dėl sukuriamų darbo vietų. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais šis agrarinis verslas patiria nemažai sukrėtimų, kurie skaudžiausiai atsiliepia pieno gamintojams. Pieno žaliavos kaina nepadengia gamybos kaštų. Senųjų Europos šalių (Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos, Prancūzijos) ūkininkai ieško būdų, kaip mažinti pieno savikainą. Kokios tokio žingsnio galimybės Lietuvoje?
Jaunas inžinierius, kurio seneliai turi pieno ūkį Šilutės rajone, suprojektavo mobilų pieno melžimo-separavimo įrenginį, kurio paskirtis – sujungti pieno melžimą su separavimu vienu metu ir vienoje vietoje, sumažinant technologinio proceso grandis, pieno pervežimą iš melžimo aikštelės į atšaldymo kamerą, pieno šaldymą, po to vėl atšildymą prieš separuojant. Projekte atsisakyta pieno atšaldymo ir pašildymo, nes šviežias pienas gali būti iš karto separuojamas dėl tinkamos temperatūros, todėl galima sutaupyti elektros energijos, taip pat dėl šios priežasties mažėja darbo laiko sąnaudos.
Apie tai su projekto autoriumi Mykolu BUKAUSKU kalbasi „Ūkininko patarėjo“ korespondentas Justinas ADOMAITIS.

Pasagų žiežirbos ženklina išeinančius metus

Regina STUNDIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Kai metų sankirtoje laikas lyg auksarankis dailidė nuobliuoja slenkstį, per kurį peržengia mūsų viltimis pakaustyti dar vieni, menininkai suskanta kurti skirtuosius simbolius. Per šiuosius metus įvairiausiuose etnografiniuose renginiuose, tautodailininkų parodose ir mugėse apsčiai prisižiūrėta žirgų – nūnai išeinančiųjų simbolio. Tautodailininkė Jolita Gradauskaitė-Levčenkienė iš Utenos sumanė kitaip: dvylikos keraminių žirgų paroda išlydėti praeitimi tampančiuosius.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.