„Ūkininko patarėjas“ Nr. 27, 2014 m. kovo 6 d.

0,43 € 0,22 €

Elektroninis leidinys

Ko speigai „nenuvirino“, išknisa kurmiai


Aldona SIREIKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Žemdirbiams dabar pats aktualiausias klausimas – kaip po neilgos, bet permainingos žiemos, kai sausio mėnesį paspaudė stipresni šalčiai, atrodo pasėlių laukai. Baimintis yra dėl ko: daugelyje vietų, kur sniego danga buvo plona, žieminiai rapsai ir žieminiai kviečiai neatlaikė spustelėjusio speigo ir nušalo.

Plačiau...

Kiekviename šalies regione – vis kitokia padėtis. Kai kur net tame pačiame ūkyje skirtinguose plotuose nevienodai peržiemojo pasėliai, nes tam įtakos turėjo tai, ar laukas netoli miško, koks reljefas ir kita.
Lietuvos artojų asociacijos (LAA) prezidentas, agronomas, biomedicinos mokslų daktaras Alfonsas Malinauskas, apžiūrėdamas Šiaulių rajono ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių pasėlių laukus, pasidžiaugė, kad vaizdas neblogas, nes šiame krašte sniego užklotas buvo palyginti storas, todėl nedaug pasėlių nušalo, o vietomis jie visai gerai išsilaikė.
Tačiau dr. A. Malinauskas nerimavo, koks oras bus pavasarį: jeigu kovo mėnesį naktimis paspaustų šaltukas, tada per žiemą nusilpę augalai neatlaikytų ir žūtų. Reikia tikėtis, kad didelių šalčių nebebus, svarsto mokslininkas. Jau baigia išeiti pašalas, į dirvožemį susigėrė vanduo. Pasak A. Malinausko, pasėliams ankstyvą pavasarį stresą sukelia ir kontrastingi orai – dieną šviečia saulė, o naktys šaltos, čia žemė sušyla, čia atšąla, „kilojasi“ dirva, dėl to gali nutrūkti augalų šaknys. „Kol kas prognozuoti, kokie užaugs pasėliai ir koks gali būti šių metų derlius, gana rizikinga, nes nežinia, koks gali būti šis pavasaris, kokių orų galime sulaukti“, - kalbėjo A. Malinauskas.
Šiaulių r. ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ agronomas Jonas Gružinskas Malavėniukų kaime rapsų lauke kastuvu iškasė keletą augalų. Su mokslininku apžiūrėję rapsus pasidžiaugė, kad augalų kūgeliai sveiki, tik lapai nurudavę. Kai sušils oras, augalai pradės vegetuoti. Pavaikščioję po dirvas ir apžiūrėję parudavusius rapsus abu agronomai sakė, kad apie 20-30 proc. pasėlių yra sunykę - lapai nušalę, kūgeliai pageltę. Žeimių kaime sausio speigai visiškai „nuvirino“ 24 ha žieminių rapsų.
J. Gružinskas kalbėjo, kad pavasarį tuose laukuose planuoja sėti vasarinius kviečius. Geriau išsilaikė žieminiai kviečiai, jų kūgeliai nepažeisti šalčio, sveikos šaknys, tik lapeliai pageltę, bet augalai greitai atsigaus ir sužaliuos.
„Šiais metais mūsų pasėliams daug žalos padarė kurmiai. Parodysiu kviečių laukus, kur juoduoja jų išrausti žemės kupsteliai. Ten durpinga žemė, todėl jie „persikėlė“ iš aplinkinių laukų ir pradėjo rausti. Apie 9 ha žieminių kviečių kurmiai sugadino, pavasarį reikės lengvomis akėčiomis kurmiarausius išlyginti, bet pasėliai bus nukentėję, gali tekti ir iš naujo tuos laukus atsėti. Daug žalos padaro ir bebrai, užtvenkia melioracijos griovius. Pernai apie 30 bebrų užtvankų išardėme. Teisingai sakoma, kad žemdirbių verslas po atviru dangumi – delnu nei šalčio, nei vėjų, nei liūčių nesulaikysi, esame priklausomi nuo gamtos sąlygų, o kiek nuostolių pridaro gyvūnai. Bet su gamta nepasigalynėsi, reikia visus išbandymus ištverti“, - rodydamas kurmių išraustą didelį kviečių lauką kalbėjo „Ginkūnų agrofirmos“ agronomas J. Gružinskas.
Jaunasis ūkininkas Mantas Plakys iš Naisių žemę dirba Norkūnų ir gretimuose kaimuose, deklaruoja 115 ha, augina rapsus ir kviečius. Jo tėvo valdos kelis kartus didesnės – dirba 500 ha žemės. Mantas sakė, kad pasėliai gerai peržiemojo, nes laukai buvo apsnigę, todėl per šalčius žieminiai kviečiai ir žieminiai rapsai neiššalo. Dr. A. Malinauskas, apžiūrėjęs jaunojo ūkininko pasėlius, patvirtino - augalų šaknys sveikos, kūgeliai nepažeisti, tik lapai pageltę. Jei orai bus palankūs, pasėliai greitai pradės vegetuoti.
Mokslininkas visiems ūkininkams primena, jog svarbu pasirinkti tinkamą sėklą, reikia rinktis tokias veisles, kurios atsparios žiemos šalčiams. Pavasarį augalus būtina kuo anksčiau patręšti, nes jie yra išvargę po žiemos. Bet prieš tręšiant pirmiausia reikia nupurkšti nuo ligų.

Mažiau...

kurmiaiŽoliavimas – darbas ir gyvenimo būdas

Milda JONKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Jos namai ir žiemą kvepia vasara. Žolininkė Liudmila Vasiliauskienė susikaupusi sveria džiovintas žoleles, rū­šiuoja, kažką kruopščiai užsirašo žurnale, paskui sudarytą žolių mišinį dar kartą įvertina, galiausiai pakuoja į dailius popierinius krepšelius ir pasižymi, kuriam užsakovui tai skirta. Tai kasdienis jos darbas žiemos metu, o nuo ankstyvo pavasario lig vėlaus rudens ji „pradingsta“ laukuose, miškuose, pelkėse – ten žoliauja, kasa šaknis, renka uogas.
Prieš vienuolika metų Liudmila netoli Marijampolės, Klevinių kaime, įregistravo ekologinį ūkį, kur maždaug hektaro plote užsiaugina vaistingųjų augalų, kurių sunkoka rasti gamtoje. Kažkada pradėjusi nuo penkių rūšių augalų – medetkų, ramunėlių, mėtų, melisų ir čiobrelių, dabar Liudmila jų renka per 200 rūšių, apie 12-13 tonų augalų per sezoną. Tai tapo jos šeimos verslu ir gyvenimo būdu pagrindiniu pomėgiu.

Savaitės komentaras: Mažėja eksportas, mažės ir supirkimo kainos

Neslūgstanti politinė įtampa Ukrainoje ir vis prastėjanti Rusijos ekonominė padėtis stipriai veikia Lietuvos eksportuotojus. Trūkinėja verslo ryšiai su ukrainiečiais, stringa atsiskaitymai, o dėl smunkančio Rusijos rublio pastarojoje šalyje mūsiškiai tampa vis mažiau konkurencingi. Nors ekonomikos ekspertai teigia, kad Rusijos valiuta smunka ne tiek dėl pradėtų karinių veiksmų, kiek dėl sisteminių šalies ekonomikos bėdų, tai menkai guodžia.
Lietuvos pramonininkai jau skaičiuoja milžiniškus nuostolius, o kokia padėtis žemės ūkio produkcijos – pieno produktų ir mėsos bei jos gaminių – eksporto į Rusiją rinkoje, teiravomės AB „Vilkyškių pieninė“ generalinio direktoriaus Gintaro BERTAŠIAUS ir Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus Egidijaus MACKEVIČIAUS.

Komentarus parengė „ŪP“ korespondentė
Elena RINKEVIČIENĖ

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.