Praradimai: žemdirbių ar valstybės?

Justinas ADOMAITIS
„ŪP“ korespondentas

– Mums reikia keisti požiūrį į pienininkystę ir kooperaciją, – sako Prienų r. ūkininkė, kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ narė, teisininkė Saulena Krūvelienė. Praėjusį ketvirtadienį savo ūkyje ji priėmė Pasaulinio pienininkystės kongreso dalyvių grupę – 40 ūkininkų, verslininkų, veterinarijos ir maisto srities specialistų iš Vakarų Europos šalių. Svečių teigimu, S. Krūvelienės ūkis (šimtas galvijų, kooperacija rinkodaros ir logistikos srityje) – Europos Sąjungos šalių pieno gamybos standartas. Per porą dešimtmečių į verslą investuotos nemažos šeimos, valstybės ir ES struktūrinės paramos lėšos, dėl to palikti visa tai dėl katastrofiškai sumažintų pieno žaliavos supirkimo kainų nebūtų pilietiška. Tačiau valstybės požiūris į pieno gamybos sektorių neadekvatus. Oficialiai pranešama, jog sektorius dėl sumažintų pieno supirkimo kainų per aštuonis šių metų mėnesius negavo 80 mln. Eur pajamų.
– Tai ne žemdirbių, o valstybės nuostolis, – įsitikinusi S. Krūvelienė, – ūkininkai, bendrovės nesumokėjo valstybei mokesčių, pinigai nepateko į apyvartą. Pieno perdirbimo įmonės, kurių seifuose nugulė tie milijonai, kažin ar pradžiugino valstybę didesnėmis mokesčių sumomis.