„Ūkininko patarėjas“ Nr. 115, 2016 m. spalio 01 d.

0,45 € 0,30 €

Elektroninis leidinys

Kam naudingas vilčių turgus?

Parengė „ŪP“ korespondentas Justinas ADOMAITIS

Liepos viduryje Europos Komisija (EK) pristatė 500 mln. Eur paramos paketą pieno gamintojams paremti: 150 mln. Eur skirta savarankiškai gamybą mažinantiems ūkininkams, o dar 350 mln. Eur – tiesioginė parama pienininkams.
Paramos mažinantiems pieno gamybą paketas buvo suskirstytas į keturis etapus. Pirmajame paraiškas mažinti pieno gamybą pateikė 52 tūkst. ES ūkininkų, jiems bus paskirstyta 98,9 proc. numatyto (150 mln. Eur) finansinio voko. Kitiems etapams lieka 1,1 proc. lėšų. Skelbiama, jog per ateinantį dešimtmetį iš pieno gamybos turėtų pasitraukti 40 proc. ES šalių ūkininkų.
Lietuvoje prekine pieno gamyba verčiasi apie 30 tūkst. kaimo gyventojų, ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių. Beveik 75 proc. pieno gamintojų yra smulkūs ūkininkai, laikantys po 2–5 karves. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, paraiškas savanoriškai sumažinti pieno gamybą pateikė 1 990 gamintojų. ŽŪM atstovai tikina, jog pasinaudoję šia parama ūkininkai vėliau galės atnaujinti gamybą.
Paraiškos pirmajam etapui pateiktos iki rugsėjo 23 d. Paramą pareiškėjai gaus už spalio–gruodžio mėnesiais, palyginti su pernai tuo pat laiku, sumažintą pieno gamybą. Pateikusieji paraiškas žada gamybą sumažinti 12,6 tūkst. t. Palyginkite: Vokietijos ūkininkai pieno gamybą planuoja susimažinti 286 tūkst. t, Prancūzijos – daugiau nei 100 tūkst. t. Aktyviausi programoje – Prancūzijos ūkininkai, jų dalyvauja 13 tūkst., Vokietijos – 10 tūkst., Airijos – 4,5 tūkst., Austrijos ir Nyderlandų – po 4 tūkst.
Latvijos pieno ūkių savininkai savo ministerijai pateikė 591 paraišką. Numatoma, kad pareiškėjai pieno gamybą sumažins 6,6 tūkst. t ir gaus 930 tūkst. Eur.
Estija pieno gamybą ketina sumažinti 5 tūkst. t.
Šios šalies ūkininkai pateikė 46 paraiškas ir tikisi gauti 674,5 mln. Eur. EK už 1 t nepagaminto pieno mokės 140 Eur.
Šiandien „ŪP“ savo pašnekovų klausia: išloš ar praloš šalies pieno gamintojai, savanoriškai 2016 m.
spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, sumažinę pieno gamybą. Pasvarstykime ir už, ir prieš.

Kas kovoja už žemdirbius?

Jonas SVIDERSKIS
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius

Birželio 29 d. grupė Seimo narių (atstovas Petras Gražulis – partija „Tvarka ir teisingumas“) LR Konstituciniam Teismui pateikė prašymą ištirti, ar LR ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas priimtas nepažeidžiant LR Konstitucijos, ar santykių tarp ūkio subjektų reglamentavimas pagal turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja LR Konstitucijai, ar minėtas įstatymas priimtas nepažeidžiant procedūrų ir pan.
Tokio prašymo teikimas rodo, kad duodami pažadai rinkėjams, kaip ir įsipareigojimai sureguliuoti santykius „maisto grandinėje“ tarp žemdirbio, perdirbėjo ir prekybininko rinkimų programose prieštarauja darbams. Tai labai aiškus palaikymas tų, kurie visaip priešinasi, kad nesąžiningi santykiai šioje grandinėje būtų sureglamentuoti, nori šio įstatymo panaikinimo – kad nebeliktų teisės akto, kurį būtų galima tobulinti. Taip absoliučiai nesiskaitoma ir ignoruojami Europos Parlamento ir Europos Komisijos raginimai šalims narėms imtis neatidėliotinų priemonių tiems santykiams sureguliuoti. Tokią nuostatą išreiškė 600 Europos Parlamento narių. Labai gaila, kad absoliuti dauguma po šiuo prašymu pasirašiusių Seimo narių su žemės ūkiu susiję tik tiek, kiek vartoja maistą. Tai dar kartą patvirtina, kad meilė kaimui, jo žmonėms tik deklaratyvi, kad kaimo žmonių problemos jiems svetimos.
Dėl neišsamios P. Gražulio pateiktos informacijos, pasitikėdami jo teiginiais bei neįsigilinę į didelės apimties tekstą, prašymą pasirašę Seimo nariai R. Baškienė ir K. Starkevičius savo parašo atsisako. Asociacijai paviešinus žinią apie šį prašymą, tikime, kad tai padarys ir kiti jį pasirašę Seimo nariai.

Vidinę ramybę grąžino ikonos

Gintarė VAICIEKAVIČIŪTĖ
„ŪP“ korespondentė

„Ikonas rašančiajam dailininko išsilavinimas netgi nerekomenduojamas, – sako Vaiva Druseikienė, prieš kelerius metus susidomėjusi ikonografija. – Tai specifinis menas, reikalaujantis ypatingo kruopštumo, specialių medžiagų ir savitos atlikimo technikos.“ Visą laisvalaikį šiam netikėtai atrastam užsiėmimui skiriančios jonavietės ikonos sparčiai plinta ne tik Jonavos rajone, bet ir už Lietuvos ribų. Pasak V. Druseikienės, iš pirmo žvilgsnio skurdus, primityvokas, neproporcingas meno kūrinys turi unikalią savybę – ne tik tu žiūri į ikoną, bet ir ji žvelgia į tave…

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.