Į rinkimus – pagal perbraižytą naują apygardų žemėlapį

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Vyriausioji rinkimų komisija bando atkurti lygybę renkant Seimo narius vienmandatėse rinkimų apygardose. Nelabai gražiai atrodo, kai vieną tokias pačias teises ir įgaliojimus turintį parlamentarą renka daugiau kaip 44 tūkstančiai rinkėjų, o kitą vos ne per pusę mažiau – 27 tūkstančiai. Ilgokai užsibuvusi ekonominė krizė ir emigracija gerokai praretino daugelį rinkimų apygardų, o kai kuriose priešingai – rinkėjų padaugėjo, tad rinkimai tapo savotiškai iškreipti.

Žalieji apribojimai: kas moka, tas ir sąlygas nurodo

Parengė „Ūkininko patarėjo“ korespondentė
Vanda BARONYTĖ

Pirmieji europinių žalinimo reglamentų įgyvendinimo metai parodė, kad EK nuostatos, susijusios su daugiametėmis ganyklomis ir pievomis, neatitinka žemdirbių poreikių. Priežastys paprastos: menkos pieno supirkimo kainos sunaikins nemažai pienininkystės ūkių, tad ganyklos taps nebereikalingos; žemės paveldėtojai norėtų keisti ūkininkavimo kryptį; pastaraisiais metais pirkusieji žemės augalininkystės plėtrai, nusipirko ir žaliuosius apribojimus. Tad nereikalingose daugiametėse ganyklose žemdirbiai norėtų auginti įvairius žemės ūkio augalus. Tačiau atitinkami žalinimo reikalavimai nurodo, kad suartų daugiamečių ganyklų ar pievų plotas šalies mastu gali mažėti tik iki 5 proc. Viršijus leistiną normą, ūkininkaujantieji gali netekti dalies išmokų, o suartas ganyklas teks atsėti.
Tad pasvarstykime: ar yra galimybių kai kuriuos žaliuosius apribojimus pakeisti žemdirbių naudai?