Ilgėja sta

Įregistravus nebaigtą statyti namą, patartina kuo greičiau baigti statybas. Mat, namo nebaigus statyti bei įrengti per penkerius metus, vėl teks jį įregistruoti. Galop reikės įregistruoti pastatytą ir įrengtą namą. Įregistravimas kaskart nemažai kainuos.

tybos laikas – tuštėja statytojo kišenė. Neįregistravęs nebaigto statyti namo lauk baudos

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Netrūksta gyventojų, ypač garbaus amžiaus kaimo žmonių, kurie sutrikę dėl to, kad nuo lapkričio 1 d. bus baudžiami neįregistravusieji savo statinių – ir baigtų, ir nebaigtų statyti gyvenamųjų namų, tvartų, kitų ūkinių pastatų. Jie teigia tik neseniai išgirdę šią naujieną, tad nespėsiantys įregistruoti savo statinių, kuriuos prieš kelerius metus pradėjo statydintis. Priduria, jog delsė įregistruoti baigtą statyti gyvenamąjį namą, nes viso neįrengė, o ir tvartas, daržinė nepradėti ar nebaigti statyti. Nežinoję, jog būtina iki šių metų lapkričio 1 d. įregistruoti ne tik baigtus statyti statinius – būtina įregistruoti ir nebaigtus.

Nueinančiai Vyriausybei auditoriai šiūptelėjo pipirų

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Nueinančiai Vyriausybei ir Seimui Valstybės kontrolė pateikė išsamią analizę, kaip valstybė geba tvarkytis su pinigais. Aukščiausia audito institucija antradienį parlamentui pristatė ne tik išvadas dėl Vyriausybės teikiamų tvirtinti praėjusių metų veiklos ataskaitų rinkinių bei valstybinių fondų lėšų naudojimo. Taip pat pateiktas auditų ataskaitų paketas: dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimui nutraukti skirtų lėšų naudojimo, valstybinės žemės valdymo, valstybinių investicijų, strateginių planų stebėsenos. Valstybės kontrolė pirmą kartą taip sistemiškai auditavo visą valstybės lėšų tvarkymo grandinę, kurioje aiškiai trūksta šeimininkiško požiūrio. Kairė ne visada žino, ką daro dešinė, ir ši yda yra įsisenėjusi. Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys dalį kaltės prisiima ir savo institucijai: daugelio metų pastangos, susitelkiant į atskirų sektorių teisėtumo aspektus, neprisidėjo prie biurokratizmo mažinimo.

Skiepai nuo pavojingos ligos visuomenės nesudomino

Monika KAZLAUSKAITĖ
„ŪP“ korespondentė

Po ilgai trukusių diskusijų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) galiausiai patikėjo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) skiepų būtinybe mūsų šalyje. Nuo šių metų rugsėjo 1-osios į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių buvo įtrauktos ir šios vakcinos.
Šalies valdininkai galų gale įsitikino, kad gimdos kaklelio vėžys plinta tarsi epidemija. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, kasmet užfiksuojama 450–500 naujų šios ligos atvejų tarp palyginti jaunų, 30–60 metų, moterų, o mirtingumas išlieka vienas didžiausių Europoje. Tėvai, anksčiau viešai reikalavę valstybės finansuojamų vakcinų, jas gavus vis dar neskuba skiepyti savo dukrų.