Lietuviško eksporto apylankos: į Rusiją per Baltarusiją, į Ameriką per Kanadą

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

Prieš dvi savaites pasirašyta septynerius metus derinta Europos Sąjungos ir Kanados laisvosios prekybos sutartis (CETA) turėjo būti įžanga į dar svarbesnę, jokių dirbtinių kliūčių nevaržomą ES transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystę su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Tačiau išrinktasis Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas tvirtina, kad euroatlantinė ir Ramiojo vandenyno regiono šalių laisvoji prekyba atimtų darbo vietas iš amerikiečių, todėl ES ir JAV ekonominės partnerystės sutartis, kuri ir iki šiol sunkiai skynėsi kelią, matyt, taip ir nebus sudaryta.
Kanada, jau beveik 30 metų liberalizavusi savo prekybą su Jungtinėmis Valstijomis, ES šalims (taigi ir Lietuvai) netrukus gali būti tarsi vartai, pro kuriuos jos stengsis be muitų įšokti į JAV rinką, panašiai kaip rusiškai Muitų sąjungai priklausanti Baltarusija yra šioks toks plyšys Lietuvos sūrininkams pralįsti į Rusiją apeinant Kremliaus paskelbtą embargą vakarietiškiems maisto produktams.
Bet Kanada, dabar laikoma pasaulio grūdų aruodu, pati gali netekti prekybos lengvatų D. Trumpo valdomose Jungtinėse Valstijose (toks grasinimas dažnai sklido iš kandidato į JAV prezidentus D. Trumpo rinkimų štabo ) ir bus priversta daugiau savo derliaus eksportuoti į Senąjį žemyną. Kas laukia mūsų grūdų augintojų, ES rinkoje atsiradus naujai nepageidaujamai varžovei?

Romanas apie Vytautą Didįjį – beletristinė XIV amžiaus archeologija

Gertrūda RINKŪNIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Naujausias Edmundo Malūko istorinis romanas „Vytauto žemė“, solidžios 704 psl. apimties, per kelis mėnesius baigia ištirpti knygynuose. Jau ruošiamas naujas tiražas. Tai lietuvybe pavergianti populiariojo rašytojo knyga, pareikalavusi septynerių įtempto darbo metų, nes, pasak autoriaus, „apie Vytautą Didįjį daug kalbama, tačiau po šešių šimtmečių nėra nei jo tikrojo portreto, nei kapo, nei istorinės tiesos“.

Ėriavedžių šėrimo rekomendacijos

Dr. Raimondas LEIKUS
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas

Tinkamas ir visavertis ėriavedžių šėrimas kergimo ir ėringumo metu turi didelę reikšmę apsivaisinimui, atvestų ėriukų išsivystymui ir jų tolesniam augimui, vilnos kokybei. Jeigu kergiamos ir ėringos avys šeriamos nepakankamai ir nevisaverčiais racionais, jos dažnai išliesėja, blogėja jų apsivaisinimas, padidėja embrionų mirtingumas, sumažėja tikimybė pasaulį išvysti dvynukams bei trynukams, pablogėja atvestų ėriukų tolimesnis augimas ir vystymasis; be to, mažiau prikerpama vilnos, ji būna prastesnės kokybės.

Skuodiškiai ūkininkai – it viena šeima

Juozas SKRIPKAUSKAS
„ŪP“ korespondentas

Pusiaukelėje tarp Ylakių (Skuodo r.) ir Sedos (Mažeikių r.) šiemet įsikūrusią sodybą „Luobos vienkiemis“ „patikrino“ ūkininkų sambrūzdis. Į darbų pabaigos šventę susirinkę Skuodo r. ūkininkai įvertino ir pokylių salės erdves, ir grindų tvirtumą, ir meniu kokybę, o ūkininkus linksminę ansamblio „Jonis“ muzikantai – ir akustikos parametrus. Suėję į būrį kartu su verslo partneriais, valdžios atstovais žemdirbiai jaukioje, neoficialioje aplinkoje apžvelgė per metus nuveiktus darbus, pagarsino geriausius ūkininkus, o svarbiausia – bend­ravo tarpusavyje, dainavo, šoko, linksminosi.