Laukia gerų žinių iš valdžios

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) nariai pamažu apsipranta, kad buvę jų vadovai dabar yra įstatymų leidėjai ir vykdomosios valdžios pareigūnai. Per ŽŪR tarybos posėdį vakar žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas jau sėdėjo svečių vietose, vidurinę kėdę palikę ŽŪR laikinajam pirmininkui Sigitui Dimaičiui. Bet iš inercijos tarybos nariai prašė, kad B. Markauskas ir A. Stančikas kaip senais gerais laikais, kai vadovavo Rūmams, reikalautų iš premjero Sauliaus Skvernelio daugiau lėšų žemės ūkiui, parengtų ūkininkams labai palankų Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą, kovotų, kad kiti ministrų kabineto nariai per daug nenusileistų Europos Komisijai dėl žemės rinkos apsaugos būdų. Ministras B. Markauskas buvusiems bendražygiams pasakė, kad stebuk­lų (ir papildomų lėšų) nebus.

Pieno ūkius plėsime ar naikinsime?

Parengė „ŪP“ korespondentas Justinas ADOMAITIS

Šią savaitę šalies agrarinio sektoriaus dalyviai aktyviai diskutavo apie augalininkystės ūkio perspektyvas ir sulaukė politikų patarimo imtis gyvulininkystės. Žemės ūkio bendrovių ir stambesnių ūkių patirtis liudija, jog rinkos pokyčiams atsparesni mišrios gamybos ūkiai. Vienais metais pelninga pienininkystė, kitais – augalininkystė, nors žemdirbiai minėtą sąvoką „pelninga“ keičia į ne tokią patrauklią „nenuostolinga“.
Lietuvos žemės ūkio „stuburu“ laikomi pieno ūkiai pastarąjį dešimtmetį kardinaliai keičiasi. Pavyzdžiui, 2005 m. šalyje buvo 170 790 pieno ūkių, kuriuose laikyta 493 890 karvių. Vidutinis ūkis – 2,9 karvės, primilžis iš vienos karvės per laktaciją – 4 450 kg. Šiandien pieno ūkių skaičius sumažėjo 70 proc., karvių – 40 proc., vidutinis pieno ūkis padidėjo 95 proc., padidėjo ir primilžiai iki 5 665 kg per metus (ES produktyvumo vidurkis – 8 728 kg). Tačiau Europos Sąjungos kontekste Lietuva pirmauja tik ūkių skaičiumi (po Rumunijos, Lenkijos, Prancūzijos ir Vokietijos), o superkamo pieno kiekiu velkasi uodegoje.
Praėjusios kadencijos Seimas ir Vyriausybė agrarinio sektoriaus prioritetu buvo paskelbę gyvulininkystę, buvo orientuojamasi į šeimos ūkius, kuriuose laikoma nuo 10 iki 200 karvių. Didesni ūkiai – jau ne šeimos, bet tradicinis verslas. Kai fermoje keli šimtai ar tūkstančiai karvių, reikia samdomų žmonių, didelių investicijų.
Šiandien „Ūkininko patarėjas“ klausia: kokio dydžio pieno ūkius puoselėsime toliau – smulkius ar stambius. Pasvarstykime ir „už“, ir „prieš“.