„Ūkininko patarėjas“ Nr. 21, 2015 m. vasario 19 d.

0,43 € 0,22 €

Elektroninis leidinys

Fizika, geometrija ir… dugninė (I)

Lietuvos garbės žvejys Romualdas ŽILINSKAS

Sprendžiant pagal sinoptikų prognozes, jau greitai upėse galėsime meškerioti atvirame vandenyje. Žinoma, tai galima daryti jau dabar, tačiau žuvys visgi yra pernelyg vangios, nutolusios nuo krantų, nes vanduo vis dar šaltas. Tačiau pakaks poros savaičių giedrų bei šiltesnių orų ir meškeriotojai pradės atviro vandens sezoną. Veikiausiai pirmi įrankiai bus plūdinės meškerės, tačiau beveik tuo pat metu sukrus ir dugnininkai. Pirmosios žuvys: kuojos, meknės, žiobriai (ne ateiviai, o pasilikę žiemoti), ragaus sliekus ir uodo trūklio lervas.

„Už borto“ likusiems jauniesiems ūkininkams – parama tik pagal kitas priemones

SAVAITĖS KOMENTARAS

Šalies žemdirbius šiomis dienomis pasiekė ilgai laukta žinia: Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa pagaliau patvirtinta ir pirmasis paraiškų šaukimas balandžio 1-ąją tikrai bus paskelbtas. Jau dabar prognozuojama, kad viena populiariausių programos priemonių investicinei paramai gauti bus priemonė ,,Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Tačiau dalis potencialių pretendentų į paramą pagal šią priemonę šiandien gyvena nežinioje. Mat rengiant programą buvo tikimasi, jog į paramą, kaip ir praėjusiu ES finansiniu laikotarpiu, galės pretenduoti jauni žmonės, ūkius įkūrę prieš dvejus metus. Todėl jaunieji ūkininkai suskubo ir įsikurti, ir pernai deklaruoti pasėlius. Aiškėjant, kad Europos Komisija (EK) lietuvaičiams įsikūrimo etapą visais metais „nukirpo“, jaunieji ūkininkai vylėsi, jog žemdirbių savivaldai pavyks jiems iškovoti pereinamąjį laikotarpį ir pirmuoju šaukimu paraiškos iš įsikūrusiųjų prieš dvejus metus vis dėlto bus renkamos. Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotoją Mindaugą PALIONĮ „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Rasa PRASCEVIČIENĖ paprašė pakomentuoti susidariusią situaciją ir atsakyti į klausimus: kas ir kokiomis sąlygomis šių metų balandžio 1–30 dienomis galės teikti paraišką pagal priemonę „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, o kas „lieka už borto“?

Durys eksportui į musulmonų šalis atsiveria, bet grūsties kol kas dar nėra – trūksta sertifikatų ir sutarčių

Algimanto SNARSKIO piešinys

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojusios Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos įteisino Lietuvoje gyvūnų ritualinį skerdimą. Tikėtasi, kad eksportuotojai turės daugiau galimybių įsilieti į naujas islamą išpažįstančių šalių rinkas ir tokiu būdu kompensuoti praradimus dėl lietuviškų produktų embargo Rusijoje. Tačiau kol kas taip neatsitiko, nes tam pirmiausia reikia gauti suderintus tarpvalstybinius sertifikatus, o tai užtrunka ne vieną mėnesį. Be to, eksportuotojai nuogąstauja, kad musulmonų šalys gali būti tik viena iš eksporto nišų, o ne visiška alternatyva anksčiau turėtoms rinkoms.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.