Prezidento gyvenimo žingsniai

Zigmas TAMAKAUSKAS
Istorikas

Lėtai per Kauno katedros centrinę navą prie didžiojo altoriaus artinasi mįslingos veido išraiškos gana žvalus senelis. Atėjęs į presbiteriją, kur tvarkingai išrikiuotos suolų eilės, pamažu atsisėda, ranka paliečia kaktą, o akių žvilgsnis nukrypsta į Nukryžiuotąjį. Gal jis primena jam sovietinio okupanto nukryžiuotą Lietuvą, jos žmonių auką ir kančią, tremties gulagus, nepalūžusią dvasią, tikėjimą jos prisikėlimu. Juk ir Kristus per Kryžių prisikėlė… Kryžius – garbingojo Prisikėlimo ženklas, susijęs su didžia viltimi. Tos vilties taip tada reikėjo…
Mažai kas tuomet težinojo, kad šis savo įprastu takeliu prie didžiojo altoriaus žengiantis susimąstęs žmogus – buvęs iškilusis Lietuvos Respublikos Prezidentas, vėliau – penkiolikos metų sovietinių lagerių belaisvis Aleksandras Stulginskis. Vasario 26-oji buvo jo gimimo diena. Šiais metais laiko ratas suskaičiavo šio Prezidento jau 131-ąjį gimtadienį.