Žemės ūkio ministrės ir „Ekoagros“ specialistų tikslas – tobulinti ekologijos standartus

Kaune, VšĮ „Ekoagros“ centrinėje būstinėje, apsilankiusius žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę ir jos patarėją Algirdą Gricių su šios įstaigos darbo specifika supažindino jos vadovas Antanas Makarevičius.
Rasa PRASCEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė
Prasidedantis naujas ES finansinis laikotarpis, skatinantis ekologinės žemdirbystės plėtrą, kartu kelia naujus iššūkius ir Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), ir šalies ūkininkams, ir VšĮ „Ekoagros“ – įstaigai, sertifikuojančiai bei kontroliuojančiai ekologinius ūkius. Tad Kaune, VšĮ „Ekoagros“ centrinėje būstinėje, apsilankiusią žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę ir jos patarėją Algirdą Gricių domino visos problemos ir teisės aktų spragos, kurias būtina šalinti, Lietuvai siekiant geriausių ekologinės žemdirbystės rezultatų. VšĮ „Ekoagros“ direktorius Antanas Makarevičius šį vizitą įvardija ir kaip istorinį įvykį, nes per 18 įstaigos gyvavimo metų žemės ūkio ministras joje apsilankė pirmą kartą.
Gynėjų daug, bet gintis tenka patiems
Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas
Lietuvoje veikia iš valstybės biudžeto finansuojama Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, veikia tuntas vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų, tarnybų, departamentų, asociacijų, sąjungų, gynimo lygų, centrų, federacijų ir konfederacijų, kurios dedasi ginančios pirkėjų ir paslaugų vartotojų teises. Visos jos turi vadovus – pradedant pirmininkais ir baigiant skambiai pasivadintais prezidentais, būstines, telefonus, kai kurios ir internetines svetaines. Tačiau netgi esant tokiam dideliam vartotojų teisių gynėjų būriui, rasti teisybę nelengva, nes dauguma tų organizacijų užsimojusios šviesti, konsultuoti, daryti tyrimus, kurių medžiaga vėliau dulka lentynose, o ne imtis juodo darbo – konkrečiais veiksmais padėti žmogui apginti jo interesus. Beje, visi tie „gynėjai“ pluša už mūsų, t.y. mokesčių mokėtojų, arba ES projektų pinigus.
Poilsiautojai perka svajonę
Daiva SKIRKEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė
Vienas pirmųjų šalyje kaimo turizmo sodybą įkūręs 41 metų rokiškėnas Rolandas Jasiūnas sako, jog šis verslas susideda iš daugybės dalių. Sodybos esą visos panašios, panašios ir šių nuomos kainos, tik labai skiriasi jose teikiamų paslaugų kokybė.
Po daugelio metų visos šeimos triūso, didžiulių investicijų Rolandas jau seniai nustojęs kitiems ir sau atsakinėti į klausimą, kada atsipirks į kaimo turizmo verslą investuotos lėšos. Šios greičiausiai niekada neatsipirksią.