Minkštasis europietiškas išbuožinimas

Valdžia nesidomi nuviliotų nuo žemės ūkininkų likimais

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

ES pieno gamybos kvotų sistema jau panaikinta, o tuo pat metu, XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio pradžioje, ir dėl panašios priežasties (mėsos, pieno, vaisių, daržovių perprodukcijos krizės) sugalvota civilizuoto Europos Bendrijos ūkininkų išbuožinimo schema girgždėdama tebeveikia. Nuo 2004 metų ES vilionėms pasidavusiems ir prekinę žemės ūkio produkciją nustojusiems gaminti Lietuvos ūkininkams išmokėta 210 mln. Eur (beveik milijardas – 725 mln. litų!). Europine ankstyvo pasitraukimo į užkrosnį parama iš viso pasinaudojo daugiau nei 22 tūkst. gyvybingų, darbingų ūkininkų. 1949 m. kovo 25–30 dienomis tiek pat okupuotos Lietuvos ūkininkų Kremlius įsakė išvežti į Sibirą per masinių tremčių operaciją „Bangų mūša“.
Manoma, kad šiemet bus patenkinti dar keli tūkstančiai ūkininkų prašymų leisti kryžmai lentomis užkalti savo tvartų duris. Pagal visas paraiškas buvusiems ūkininkams gamybininkams reikėtų išmokėti 17 mln. Eur išeitinių pašalpų dar iš praėjusios 2007-2013 metų Kaimo plėtros programos fondų.
Buvę svarbiausių šalies agrarinių institucijų vadovai „Ūkininko patarėjui“ pripažįsta, kad politikams nereikėjo taip lengvabūdiškai žaisti Lietuvos ūkininkų likimais. Nepriklausomi ekspertai tvirtina, kad šiandien kaime būtina skatinti naujakurystę, o ne ES remiamą dykaduonystę.

Derlius skaičiuojamas aruoduose

Vanda BARONYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Šios žiemos lyg ir nebuvo, tad žiemkenčių pasėliai ankstyvą pavasarį žemdirbius nuteikė optimistiškai. Vieni jų prognozuoja, kad derlius padidės mažiausiai 1 t/ha, o kiti derlių (ypač žieminių kviečių) įvardija būsiant 10-12 t/ha. Gali būti, kad šiemet javų derlius viršys pernykštį (daugiau kaip 5 mln. t), nes vien žieminių kviečių buvo pasėta per 530 tūkst. ha. Negalutiniais duomenimis, visų žieminių javų pasėta apie 764 tūkst. ha (net 48 proc. daugiau). Kadangi javai kasmet vidutiniškai užima apie 1,45 mln. hektarų, tad šiemet vasarojus augs beveik 750 tūkst. ha.
Įgyvendinant žalinimo reikalavimus, tik nedaugelis reikiamą plotą skirs pūdymams: kiti sės žirnius ir pupas, kurių plotai didės visoje ES. Esant tokioms prognozėms, augintojams, supirkėjams ir perdirbėjams jau dabar reikia galvoti apie būsimo derliaus transportavimą, sandėliavimą bei eksportą.

Veikla ta pati, o mokesčiai – skirtingi?

Elena RINKEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Žemės ūkio bendrovių atstovai apeliuoja į tai, kad ūkininkai nemoka visų mokesčių, kaip tai daro bendrovės. Ginčai tarp žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų kyla dėl žemės nuomos mokesčio. Juridiniai asmenys, t. y. žemės ūkio bendrovės, privaloma tvarka nuo suderėtos sumos turi už savininką sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM). Fiziniai asmenys, t. y. ūkininkai, gali už savininką sumokėti, bet gali ir sutarti kitaip.
Taigi bendrovės privalo mokėti, o fiziniai asmenys – ne. Teigiama, kad tarp ūkininkų populiaru sudaryti tariamą žemės panaudos sutartį, o su nuomotojais atsiskaityti grynaisiais niekur jų neviešinant.
Dar vienas mokesčių skirtumas yra tas, kad bendrovės moka 5 proc. pelno mokestį, o fiziniai asmenys, t. y. ūkininkai, – 5 proc. GPM. Nors ir vieni, ir kiti užsiima ta pačia veikla, gauna tokias pat pajamas, esant tokiam pačiam  sezoniškumui, bendrovės pelno mokestį turi sumokėti kelis kartus per metus, o ūkininkai GPM moka tik kartą per metus.
Šį šeštadienį „Ūkininko patarėjas“ klausia: „Ar tai socialiai ir konkurenciškai teisinga?“