„Ūkininko patarėjas“ Nr. 50, 2015 m. balandžio 28 d.

0,43 € 0,22 €

Elektroninis leidinys

Nendrinukių lizdų beieškant

Polikarpas RAGOŽIS
„ŪP“ korespondentas

Balandžio 16 d. „Ūkininko patarėjuje“ buvo išspausdintas rašinys „Už mažo paukštelio čiulbėjimą – milijonai eurų“. Jame išreikšta visuomenės nuomonė apie abejotiną būtinybę švaistytis didžiulėmis Europos Sąjungos lėšomis, skirtomis kaimo plėtrai, meldinių nendrinukių buveinių apsaugai. Jau kitą dieną po rašinio pasirodymo laikraštyje redakcijai atsiųstas ūkininkės laiškas, patvirtinantis nepagrįstumą, neskaidrumą, skirstant ES lėšas.

Svarbu įsisavinti lėšas, o paskui – nors ir tvanas

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
„ŪP“ korespondentė

„Vanduo į griovį dabar plūs iš abiejų pusių – iš dešinės, kur ūkininkų laukai, ir iš kairės, kur Gintaro Gerdovaičio tvenkinys. Vadinasi, kvailys esu – tegu skęstu?! Vėl griovys užpelkės, nes menka srovė nenuneš lapų, žemės, šapaliukų, – ir vėl kęsiu dvoką, uodus?“ – tokios griovio rekonstrukcijos nesupranta Kasparas Lekavičius.

Ne visi sodiečiai, kurių žemė ribojasi su melioracijos grioviu, džiaugiasi, kad  valstybė pagaliau skyrė lėšų jiems sutvarkyti. Tuo nesidžiaugia gyvenantieji ar turintieji žemės prie tvarkytino melioracijos griovio, kuris patvenktas.
Jie nuogąstauja, kad, griovį išvalius, vanduo, atitekantis iš išgelbėtosios pusės – tos, kuri skendo dėl sutrikusios melioracijos sistemos, – dabar laikysis jų žemėje, tvenks ją, negalėdamas nutekėti – juk stabdo tvenkinys.
Kol  melioracijos sistema nesutvarkyta, šie žmonės kenčia daugiausia dėl iš supelkėjusio griovio sklindančios smarvės, čia besiveisiančių uodų.
Kodėl bebrams negalima tvenkti melioracijos griovio, o kai kuriems asmenims – galima? Nejaugi tokio  griovio patvanka negadina melioracijos sistemos, tuo kenkdama gretimų žemių savininkų interesams? Ar dera švaistyti valstybės lėšas   patvenktam melioracijos grioviui remontuoti, jei jis vėl užpelkės, nes vanduo dėl patvankos nenutekės?!

Politinis šykštumas susilpnintų žemdirbių parlamentą

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

Jau ketverius metus ŽŪR pirmininkui Andriejui Stančikui stipriai padeda du pavaduotojai – Bronius Markauskas ir pirmasis vicepirmininkas Sigitas Dimaitis. Rūmams taupant biudžeto lėšas S. Dimaitis, neimdamas atlyginimo, dirba ir ŽŪR direktoriumi.

Pagal Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) naująjį Statutą vakar vyko eilinis 13-asis Rūmų suvažiavimas. Rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko ir Revizijos komisijos ataskaitos dvelkė optimizmu – 2014-aisiais ŽŪR veikla buvo racionali, neišlaidauta ir neprisiskolinta, tačiau kai kurios ŽŪR pastate patalpas lengvatinėmis sąlygomis išsinuomojusios organizacijos skolingos Rūmų administracijai ir neskuba atsiskaityti. Vis dėlto ilgametis organizacijos tikslas nuo pat jos atkūrimo 1991 metais – žemdirbių savivaldos mokestis – iki šiol nepasiektas, ŽŪR tebegyvena iš valstybės biudžeto (Vyriausybės malonės), Finansų ministerija visas taupymo kampanijas pradeda sumažindama finansavimą Rūmams. Kai kurie keistai taupymą įsivaizduojantys suvažiavimo delegatai bandė pranokti ir valdiškus biudžeto karpytojus – reikalavo panaikinti ŽŪR direktoriaus arba A. Stančiko pirmojo pavaduotojo pareigybes, nepaisydami, kad tai susilpnins žemdirbių parlamentą.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.