Ūkininko Vido Ditkevičiaus pastangos apleistas teritorijas pavertė patraukliais žemės sklypais.

Biurokratijos spąstuose

Gintarė VAICIEKAVIČIŪTĖ
„ŪP“ korespondentė

„Ko gero, savarankiško gyvenimo pradžia užsienyje man pakenkė… Į Lietuvą grįžau perėmęs tenykštes nuostatas, kad valdiškos institucijos, išlaikomos mokesčių mokėtojų, dirba žmogui, kad valstybės vertinamas ir palaikomas norintis dirbti, o ne laukiantis, kol kas ką duos“, – nusivylimo kartėliu pradeda savo istoriją jaunas ūkininkas Vidas Ditkevičius, žmogus dirbantis žemę Kaišiadorių rajone. Tačiau, net ir savo kailiu patyręs specifines mūsų gyvenimo realijas, lengvai pasiduoti neketina. Priešingai – ragina burtis, vienytis ir teisėtomis priemonėmis kovoti su valdininkų nesąžiningumu ir aplaidumu.

„Aš esu smulkioji ūkininkė“, – laikydama gražuolį ožiuką sakė Šapnagių kaimo bendruomenės „Gimtinė“ pirmininkė Regina Paulauskienė.

Gal Šapnagiai išliks ateinančioms kartoms

Aldona SIREIKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Ir žaliuojančio pavasario fone Lietuvos kaimas atrodo liūdnokai: daug ištuštėjusių sodybų, mažai jaunų šeimų, uždarytos mokyklos. Kaimas sensta ir retėja. Dabar daug kur sodžiuje vienintelis kultūros židinys yra bendruomenių namai, į kuriuos žmonės gali susirinkti, pabūti kartu, atsikvėpti po darbų.
Neatsitiktinai 2016-ieji paskelbti Bendruomenių metais – nors tuo norima atkreipti dėmesį į opias kaimo problemas. Ir viliamasi, kad bendruomenėms šalies valdžia bus dosni ne tik pažadais ar proginėmis padėkomis, bet ir skirs daugiau finansinės paramos veiklai plėtoti.
Akmenės rajono Šapnagių kaimo bendruomenė „Gimtinė“ įsikūrusi buvusio kolūkio administraciniame pastate. Pirmame aukšte bendruomenei skirtos patalpos, o antrame – ambulatorija, biblioteka, kurioje dirba bendruomenės pirmininkė Regina Paulauskienė.