Algimanto SNARSKIO piešinys

Draudimų užkardai pakelti, tačiau pirkti Lietuvos žemių užsieniečiai nepuolė

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Prieš savaitę sukako lygiai metai, kai užsieniečiams Lietuvoje leista nuosavybės teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Tačiau nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki dabar jiems buvo išduoti vos penki leidimai. Iš jų trys – kai vienas iš sutuoktinių buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Įvestais griežtais saugikliais saugojomės nuo užsieniečių antplūdžio, o daug kas atsisuko prieš mus pačius – sumažėjo žemės pardavimo sandorių, sumenko žemės rinka.

Pusė miškininkų bus išvaryti į palaukę?

Parengė „ŪP“ korespondentas Polikarpas RAGOŽIS

Neseniai miškininkai apsidžiaugė, kai Seimas, svarstydamas Miškų įstatymo pataisas, priėmė visai nenumatytą svarstyti nuostatą dėl stabilaus valstybinių miškų urėdijų skaičiaus – 42 – tiek, kiek yra dabar. Tačiau šia nuostata nepatenkinti stambieji medienos perdirbėjai, siekiantys išsikovoti pirmumo teisę įsigyti žaliavinės medienos. Su mažesniu urėdų skaičiumi jiems būtų lengviau susitarti dėl kainos.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepasirašė Miškų įstatymo pataisų ir grąžino jas Seimui persvarstyti. Gal Prezidentei užkliuvo Seimo nustatytas būtent nekintamas valstybinių miškų urėdijų skaičius?
Šį šeštadienį „Ūkininko patarėjas“ teiraujasi Aplinkos ministerijos, Generalinės miškų urėdijos, Vyriausybės atsakingų pareigūnų, miškininkų visuomeninių organizacijų bei miškininkystės mokslų atstovų nuomonės dėl miškų valdymo pertvarkos.

Milda Klepeckienė demonstruoja rėmelį su vaško lopšeliais bičių motinėlėms auginti.

Nuo meškos iki bičių

Parengė „ŪP“ korespondentas Justinas ADOMAITIS

– Kai kiekvienas ant stalo turėsime kaimyno dovanoto medaus, galėsime laisvai paduoti vienas kitam ranką, ko šiandien stokoja ne tik kaimas, bet ir visa Lietuva, – kalba žinomas šalies ūkininkas, visuomenininkas, biržietis Vytautas Stankevičius. Kaimyną Vytautą Klepecką jis vadina ne tik savo šeimos bitininku, bet ir verslo partneriu. Juk būtent bičiulio ūkio bitės „globoja“ Vaidutės ir Vytauto Stankevičių ūkio pasėlius, pievas ir ganyklas, gausina sodų ir daržų derlių. Pasibaigus medunešio sezonui V. Klepecko bityno produkcija džiugina Parovėjos kaimo bendruomenę, pasklinda po visą Biržų kraštą, iškeliauja tolimais eksporto maršrutais.
V. Stankevičiaus nuomone, ne vienus metus šalies žiniasklaidos „linksniuojamą“ ūkininkų ir bitininkų konfliktą galima išspręsti taikiai, pasiklausius ramaus bitelių dūzgesio, susėdus prie stalo po žydinčia obelimi.